Ketvirtadienį šalies vadovas susitikime su ministrais, Seimo frakcijų, Lietuvos bankų bei verslo asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais aptarė priemones, kaip švelninti infliacijos poveikį.
G.Nausėda atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu susiduriama su labai aukšta infliacija, kurios „jaunesni žmonės gal net nėra matę“.
„Reikia pripažinti, kad pastaruoju metu visuomenėje reikia solidarumo. Kai pandemijos įkarštyje apeliavome į žmones, kad reikia jūsų susitelkimo, paramos valstybei, šiandien lygiai taip pat žmonėms reikia valstybės paramos“, – spaudos konferencijoje po susitikimo sakė G.Nausėda.
Šalies vadovo teigimu, šioje situacijoje reikia padaryti daugiau nei padaryta iki šiol.
„Rengdamasis susitikimui, susipažinau su regiono valstybių taikomomis priemonėmis ir galiu konstatuoti, kad tai, ką iki šiol padarėme, atrodo kukliai. Iki šiol šis bei tas padaryta arba paskelbti sprendimai dėl pridėtinės vertės mokesčio sumažinimo nuo 9 proc. iki 0 proc. šildymui, Energetikos ministerija pateikė planą atsinaujinantiems ištekliams skatinti, tačiau tai labiau vidutinio poveikio priemonės. Jos infliacijos problemos nesprendžia“, – kalbėjo prezidentas.
Tiesa, šalies vadovas visgi sakė teigiamai vertinantis siūlymą laikinai naikinti PVM šildymui.
Jis taip pat pridūrė, kad kartais mąstoma, jog elgiamasi labai socialiai atsakingai, priimami į tai orientuoti biudžetai, tačiau žmonės „nesijaučia užganėdinti.“
„Aš manau, kad geriausia išeiti į gatvę ir paklausti, ar tų priemonių, kurias mes taikome, pakanka jų gyvenimui pagerinti”, – teigė šalies vadovas.
Siūlymai dėl NPD ir vienkartinės išmokos
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad 2022 m. biudžetas buvo priimtas remiantis 2,5 proc. infliacijos prognoze, kuri šiandien „visiškai neatitinka realybės.“
„Kadangi auga kainos, įplaukos iš PVM, akcizų, valstybė surinks į biudžetą pakankamai daug infliacinių pajamų. Tad šiandien, kai mes kalbame apie solidarumą, yra pats tinkamiausias metas tomis papildomomis pajamomis pasidalyti“, – argumentavo šalies vadovas.
Paremti gyventojus, pasak prezidento galima dviem būdais, vienas jų yra NPD didinimas.
„Būtų tikslinga ir ilgai neatidėliojant neeilinėje Seimo sesijoje svarstyti NPD pakėlimą nuo 460 iki 510 eurų su įsigaliojimu nuo metų pradžios. Tai priemonė, orientuota į mažiausias pajamas gaunančius žmones. Ji yra tikslinga ir kryptinga. Gal kažkas sakys, kad metų pradžioje padidinome dydį iki 460 eurų, bet to, ką padarėme, kai problemos nebuvo arba ji buvo užuomazgoje, nepakanka, kai infliacijos augimas vyksta geometrine progresija“, – dėstė šalies vadovas.
Anot jo, ši priemonė galėtų įsigalioti nuo šių metų pradžios.
Kita priemonė – vienkartinės 100 eurų išmokos daliai gyventojų.
„Tikslinga apsvarstyti vienkartinių išmokų labiausiai pažeidžiamoms grupėms klausimą – kalbu apie senjorus, šalpos pensijas gaunančius asmenis. Vienkartinė išmoka galėtų sudaryti 100 eurų, taip pat kalbame apie daugiavaikes šeimas“, – nurodė G.Nausėda.
Jis pripažino, kad pastarąją priemonę kritikai gali vadinti „helikopterio“ pinigais ir sakyti, jog taip švaistomos valstybės lėšos. Angliška frazė „helicopter money“ (pinigai iš sraigtasparnio) dažnai vartojama pašiepiant gausų pinigų dalijimą iš valdžios gyventojams.
Vis dėlto, žvelgiant atgal, pasak G.Nausėdos, galima pripažinti, kad ir anksčiau taikytos priemonės dėl vienkartinių išmokų davė vaisių.
„Panašių skeptikų balsų girdėjau ir kai su ankstesne Vyriausybe vykdėme vienkartinių išmokų politiką senjorams, vaikams. Šiandien, žvelgdamas atgal, galiu teigti, kad tai buvo teisingas, vidaus rinką paskatinęs sprendimas, kuris davė tam tikrų makroekonominių dividendų vėliau“, – tvirtino G.Nausėda.
Į klausimą, ar nemato rizikų, jog papildomos priemonės gali dar labiau paspartinti infliaciją, G.Nausėda atsakė, jog pastarojo meto kainų augimą skatina ne paklausos veiksnys, o energetikos išteklių kainų dedamoji.
„Ilgainiui tai gali persikelti į kitų produktų kainas, tačiau pastarųjų metų patirtis, kai kalbėjome apie „helikopterio“ priemones, rodo, kad tuo metu infliacija neaugo. Ji pradėjo augti metų pabaigoje dėl pasaulinių energetikos išteklių kainų tendencijų“, – sakė prezidentas.
Tiesa, prezidentas atsargiai žvelgė į PVM lengvatas maisto produktams.
„Šių produktų kainodara yra privačių subjektų rankose, tad garantijos, kad mažesnis tarifas virs ne papildomomis pajamomis tarpininkų grandinėje, o tikrai bus perduotas galutiniam vartotojui, deja, nėra”, – pripažino prezidentas.
Be to, pasak jo, tikėtina, jog panaikinus šią lengvatą, „kainų pliūpsnio“ bus sulaukta vėliau.
Statistikos departamentas sausio pabaigoje pranešė, kad Lietuvoje sausį, išankstiniais vertinimais, mėnesio infliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), buvo 1,8 proc., o suderinta išankstinė metinė (sausį, palyginti su 2021-ųjų sausio mėnesiu) infliacija buvo 12,2 proc.
Metinė infliacija paskutinį kartą tokia buvo 2008 metų rugpjūtį.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.
Ekonomistai sako, kainos augs iki pavasario, o vėliau turėtų prasidėti mažėjimo tendencija.
