„Infliacija daro savo ardomąjį darbą. Natūralu, kad pragyvenimo lygis Lietuvoje kyla, ypač kyla būtinųjų paslaugų, bet nemažą laiką kilo ir maisto produktų grupėje. Dažniausiai nuo fiksuotų socialinių išmokų ar kitų valstybės išmokų priklausantys žmonės, įskaitant ir pensininkus, labai sunkiai susidoroja su infliacijos iššūkiais, nes jų pajamos nekyla tokiu tempu, kokiu kyla būtiniausių maisto produktų krepšelio kaina“, – BNS sakė G.Nausėda.
Pasak jo, nors nominalios žmonių pajamos auga, didėja ir pati skurdo riba, o augant pragyvenimo kaštams, vis daugiau žmonų neįtelpa į aukščiau skurdo ribos esančio standarto ribas.
„Be to, vidutinis infliacijos rodiklis nebūtinai atspindi absoliučiai visus Lietuvos žmones. Nepasiturinčiai gyvenantys žmonės dažniausiai kur kas didesnę savo pajamų dalį yra priversti skirti būtiniausiems maisto produktams ir paslaugoms, todėl jų kainai augant sparčiau nei vidutinis infliacijos rodiklis, šių žmonių asmeninė infliacija taip pat natūraliai yra didesnė nei oficialiai matuojama Statistikos departamento“, – aiškino G.Nausėda.
Pasak jo, siekiant mažinti skurde gyvenančių žmonių skaičių, visų pirma reikia didinti per biudžetą perskirstomo bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, tai generuojant didesnius finansinius išteklius į labiausiai nepasiturinčius gyventojus nukreiptai socialinei politikai.
„Socialinės išmokos nuo 2018 metų pradėtos indeksuoti, bet kaip dažniausiai būna, to indeksavimo nepakanka 100 proc. kompensuoti perkamosios galios praradimų. Pensijų indeksavimas bent jau šiuo metu turėtų užtikrinti ne mažesnį jų didėjimą nei infliacijos rodiklis, nes pensijų didėjimas yra susietas su darbo užmokesčio fondu, o darbo užmokestis statistiškai šiuo metu auga sparčiau nei infliacija“, – sakė G.Nausėda.
Pasak jo, kol situacija yra tokia ir dirbančiųjų skaičius nemažėja, toks indeksavimo modelis leidžia pensininkas tikėtis pastovaus arba ženkliai nesmunkančio pragyvenimo lygio.
„Bet jeigu ateityje situacija pasikeis, tarkime, pradės mažėti dirbančiųjų skaičius, indeksavimas gali būti nepakankamas infliacijai kompensuoti ir tada tas skurdo paūmėjimas gali būti dar ryškesnis“, – teigė ekonomistas.
R.Lazutka: jei žmogus gyvena vienas, MMA padidinimas gali jį ištraukti iš skurdo
Socialinių mokslų daktaro Romo Lazutkos aiškinimu, skurdo riba kyla, nes didėja vadinamojo vidutinio sluoksnio pajamos sparčiau nei tų žmonių, kurie pajamas gauna iš socialinių išmokų: „Jos auga lėčiau, negu pati skurdo riba. Todėl daugiau žmonių su savo pajamomis lieka žemiau skurdo ribos.“
Pašnekovo pastebėjimu, į skurdo rodiklius patenka įvairių socialinių sluoksnių žmonės, nes šį kartą skurdo lygio padidėjimas gana reikšmingas – vienu procentiniu punktu: „Galiu priminti, kad Lietuvoje maždaug 15 metų skurdo lygis nuolat svyravo ties 20 proc. – yra buvę 19 proc., 20 proc., 21 proc., o dabar jis dar šoktelėjo ir tai atsispindi daugumoje skurdo rodiklių.“
R.Lazutkos nuomone, atliktas tyrimas galbūt nėra pats idealiausias, nes į tyrimą nepatenka, pavyzdžiui, benamiai, globos namuose gyvenantys asmenys arba patys turtingiausi šalies gyventojai. Vis dėlto, LRT RADIJUI tvirtina R.Lazutka, ši statistika situaciją atspindi geriausiai.
„Ji atspindi, ką galima geriausiai atspindėti. [...] Tie tyrimai pripažinti ir atliekami visose Europos Sąjungos šalyse. Eurostato metodika pritaikoma visoms šalims, todėl duomenys palyginami. Nieko geresnio mes negalime pateikti“, – sako pašnekovas.
Statistika atspindi 2017 m. situaciją. Po to buvo padidinta minimali mėnesinė alga (MMA), pakoreguotos socialinei atskirčiai mažinti skiriamos lėšos – valstybės remiamos pajamos nuo 102 eurų pakilo iki 112 eurų. Paklausus, ar tai gali pagerinti ateities statistinius rodiklius, R.Lazutka atkreipia dėmesį – žmonės, gaunantys socialines išmokas, yra gerokai žemiau skurdo ribos.
„Valstybė, kai didina pagalbą žmonėms, tai daro labai nedideliam gyventojų procentui, kurių pajamos gerokai žemiau skurdo ribos. Minėjau, kad tai buvo 102 eurai, dabar – 112 eurų, o skurdo riba yra 300 eurų. Matome, kad tos vyriausybės pagalbos priemonės yra gerokai žemiau skurdo ribos [esantiems žmonėms]“, – nurodo R.Lazutka.
Jeigu žmonės vis dėlto gauna MMA ir neturi išlaikytinių, tikėtina, kad jie galės perlipti skurdo ribą, pastebi R.Lazutka. Jo aiškinimu, anksčiau MMA, atskaičius mokesčius, buvo beveik lygi skurdo ribai, todėl jos padidinimas gali pagelbėti.
„Jeigu MMA kilstelėjama, žmogus, kuris yra vienišas ir dirba, jau gauna pajamas virš skurdo ribos, bet, jeigu jis turi bent vieną vaiką, tai vis tiek net ir MMA padidinimas keliasdešimčia eurų nepadeda tai šeimai išeiti iš skurdo zonos“, – LRT RADIJUI tvirtina R.Lazutka.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 650 tūkst. asmenų, kurie sudarė 22,9 proc. visų šalies gyventojų – 1 procentiniu punktu daugiau nei 2016 metais. Skurdo rizikos riba pernai buvo 307 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 644 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste pernai gavo 17,3 proc. (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 11,7 proc., kituose miestuose – 26,1 proc.), kaime – 34,4 proc. gyventojų. Pernai, palyginti su 2016-aisiais, skurdo rizikos lygis mieste padidėjo 1,7 procentinio punkto, kaime – sumažėjo 0,4 procentinio punkto.
