Kaip BNS informavo Prezidentūra, susitikime bus aptartos „ekonominės politikos priemonės, kurios padėtų šalies ūkiui toliau augti ir artėti prie pažangiausių pasaulio ekonomikų“.
„Tarp jų – tos, kurios didintų viešąsias investicijas, gerintų žemų ir visutinių pajamų gavėjų situaciją, skatintų konkrečių verslo sričių konkurencingumą, papildomas investicijas, stiprintų verslo ryšius su esamais eksporto partneriais, padėtų įsitvirtinti naujose rinkose“, – teigiama Prezidentūros komentare.
Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, smuko 3,7 proc. ir tai buvo antras ketvirtis iš eilės, kai fiksuojamas BVP smukimas – ketvirtąjį 2022 metų ketvirtį, palyginti su tuo pat metu 2021-aisiais, jis smuko 0,4 proc.
Prezidento patarėja Irena Segalovičienė šią savaitę teigė, kad Lietuvos ekonomika turi potencialo šiemet išlikti augime, tačiau daug įtakos tam turės Europos Sąjungos investicijos ir gebėjimas tinkamai administruoti šias lėšas.
Ji atkreipė dėmesį, kad spartinant BVP augimą svarbus veiksnys bus europinės investicijos.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad nuosmukis pirmąjį ketvirtį labai nenustebino, tačiau, anot, jos, reikėtų palaukti antrojo įverčio, kuris parodys, kurioms veiklos sritims tenka didžiausia susitraukimo našta.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen gegužės pradžioje recesiją vadino niūriausiu scenarijumi, kuriam nėra pagrindo, ji teigė mananti, kad Lietuva yra užgrūdinta krizių ir išbandymų, todėl sugebės su „šita situacija pakankamai sėkmingai susidoroti“.
LB vadovas Gediminas Šimkus yra sakęs, kad šalies ekonomikos nuosmukis pirmąjį ketvirtį nustebino neigiamai, tačiau jis tikisi, kad pirmasis BVP įvertis vėliau dar gali keistis į gerąją pusę. G.Šimkus sakė, jog dar anksti „užsakyti mišias“ šalies ekonomikai, nes darbo rinka yra aktyvi, atlyginimai auga toliau, nedarbas išlieka stabilus.
Pirmojo šių metų ketvirčio BVP antrąjį įvertį Valstybės duomenų agentūra skelbs gegužės 31 dieną.
