„Šiuo atžvilgiu jau turbūt labai rimtai galvočiau – kartu su Vyriausybe – apie valstybinio komercinio banko steigimą. Situacija tapo tokia, kad ir šita alternatyva nebeturėtų būti tabu“ – interviu portalui delfi.lt sakė G.Nausėda.
„Manau, galime pradėti diskutuoti apie tai, kokiu pagrindu Lietuvoje galėtų būti sukurtas valstybinis komercinis bankas“, – sakė jis.
G.Nausėda mano, kad siūlomas bankų aktyvų mokestis gali būti perkeltas į paskolų palūkanas.
„Tokioje konkurencinėje aplinkoje, kokia šiuo metu yra mūsų bankuose, bijau, kad mokesčius bus mėginama perkelti į palūkanas. Todėl mums reikėtų labai susirūpinti savo bankų konkurencine aplinka“, – teigė prezidentas.
Valdantieji siūlo nuo kitų metų įvesti bankų aktyvų mokestį – jei Seimas jam pritars, 0,03 proc. mėnesio tarifu būtų apmokestintas didesnis kaip 300 mln. eurų vertės bankų, unijų bei kitų paskolų bendrovių turtas.
Mokesčio pajamos jau yra įtrauktos į kitų metų valstybės biudžetą. Jų per metus tikimasi surinkti apie 50–60 mln. eurų.
Lietuvos bankų asociacija teigia, kad mokestis gali prieštarauti Konstitucijai, be to, jis esą pabrangintų bankų paslaugas.
Lietuvoje šią savaitę viešėjęs Lenkijos, kuri bankų mokestį įsivedė 2016-aisiais, ekspertas Mariuszas Zygierewiczius Lietuvą ragino neimti pavyzdžio iš Lenkijos, kur dėl bankų mokesčių esą nukentėjo klientai, visas sektorius ir šalies ekonomika.
