Pasak Mindaugo Sinkevičiaus, įstatymo keitimas yra sudėtingas, tam reikia kelių balsavimų Seime, todėl siekiama užsitikrinti prezidento paramą.
„Šis įstatymas pastato mus į labai griežtus rėmus. Iš vienos pusės galime džiaugtis tuo, kad pagal fiskalinės drausmės indeksą Lietuva yra trečia tarp visų Europos Sąjungos šalių, tačiau iš kitos pusės, Lietuvoje yra viena griežčiausių savivaldos skolinimosi taisyklių ES (...) – skolintis galima tik tiek, kiek reikia ankstesnių skolų grąžinimui“, – BNS sakė Jonavos meras M.Sinkevičius.
Pasak jo, dėl šios priežasties savivaldos skolos lygis nuolat mažėja ir 2019 metais sudarė tik 2,8 proc. visos valdžios sektoriaus skolos.
„Fiskalinė drausmė, kurios mes, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, laikomės labai preciziškai, mus supančioje, todėl vietos savivalda nebeturi finansinio savarankiškumo ir galimybės pasiskolinti, nors to neretai reikia investiciniams ir kitiems projektams įgyvendinti. Neturint tokios galimybės, savivaldybių viešosios investicijos tampa labai ribotos“, – aiškino M.Sinkevičius.
Anot jo, konstitucinio įstatymo keitimo procedūros yra sudėtingos ir reikalauja kelių balsavimų Seime, todėl siekiama užsitikrinti prezidento paramą šiame procese.
„Aš klausiau prezidento, ar jis būtų tas asmuo, kuris padėtų mums šį klausimą spręsti oficialiai ir padėtų ieškoti galimybių keisti konstitucinį fiskalinės drausmės įstatymą, numatant daugiau galimybių savivaldai skolintis“, – teigė M.Sinkevičius.
Net ir Europos Sąjungos projektų kofinansavimo daliai finansų reikės, nėra taip, kad savivaldybės gyvena laisvai ir turi atliekamų pinigų, kuriuos gali leisti savo poreikiams.
Pasak jo, diskutuoti dėl savivaldybių skolinimosi suvaržymo atlaisvinimo reikia ir dėl to, kad naujoje Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje savivaldai reikės daugiau finansuoti ES remiamus projektus.
„Finansavimo intensyvumas bus pasikeitęs ne savivaldos naudai, ypatingai Vilniaus regione. Net ir Europos Sąjungos projektų kofinansavimo daliai finansų reikės, nėra taip, kad savivaldybės gyvena laisvai ir turi atliekamų pinigų, kuriuos gali leisti savo poreikiams“, – sakė M.Sinkevičius.
Anot jo, konkretaus pasiūlymo, kaip reikėtų keisti savivaldybių skolinimosi tvarką, Savivaldybių asociacija šiuo metu neturi.
„Mes esame subūrę finansininkų ir teisininkų darbo grupę ir bandome bendromis pajėgomis inicijuoti įstatymo pakeitimus. Jie kol kas nėra formalizuoti, nėra išdėstyti raštu, tą darbą planuojame baigti iki rudens, todėl šį klausimą tikriausiai reikės spręsti su nauja politine dauguma, kuri susiformuos po Seimo rinkimų“, – teigė M.Sinkevičius.
Gitanas Nausėda sakė labai atsakingai žiūrėsiantis į bet kokias iniciatyvas, kurios praplečia savivaldybių teises skolintis.
„Manome, kad fiskalinės drausmės dalykai Lietuvai lieka labai svarbūs net ir dabar, koronaviruso sąlygomis“, – po susitikimo su Kauno regiono merais žurnalistams Birštone sakė G.Nausėda.
Jis taip pat pripažino, kad dabartinė savivaldybių finansų reguliavimo tvarka joms nesuteikia galimybių visiškai atskleisti savo potencialą.
„Turbūt sutiksime su tuo, kad dažnai sureglamentuotos iš įvairių pusių savivaldybės negali atskleisti viso potencialo, kurį turi pritraukdamos investicijas, privačius investuotojus ir spręsdamos verslo skatinimo klausimus savo regionuose“, – tvirtino prezidentas.
M.Sinkevičius šių metų pradžioje ragino Vyriausybę ieškoti daugiau galimybių savivaldybėms skolintis investicijų projektams. Tuomet susitikime su premjeru Sauliumi Skverneliu buvo sutarta sudaryti specialią darbo grupę šiems galimiems sprendimams parengti.
Pasak M.Sinkevičiaus, yra įvykę keli šios darbo grupės posėdžiai, tačiau savo siūlymų ji kol kas nėra pateikusi, tačiau joje jaučiama „nemažai skepticizmo ir mažai palaikymo savivaldos norams“.
„Iš Finansų ministerijos neretai girdime, kad jei atlaisvintume fiskalinius suvaržymus, tai padidinti skolinimosi kainą valstybei, (...) bet aš manau, kad tai yra niekuo nepagrįstas mitas“, – tvirtino M.Sinkevičius.
