Nepritaria didesniam individualios veiklos apmokestinimui
„Individualia veikla užsiimančių žmonių didesnis apmokestinimas, man atrodo, neteisingas, nes šią mokesčių reformą, jei ją vertinti kaip kompleksą, reikia vertinti trim aspektais. Pirma: ar ji prisideda prie mūsų investicinio patrauklumo ir ekonominio augimo, antra, ar ji sukuria daugiau teisingumo, ir trečia, ar ji nepažeidžia pažeidžiamų visuomenės grupių“, – interviu TV3 televizijai trečiadienį kalbėjo G.Nausėda.
Pasak jo, individualia veikla užsiimantys žmonės prisiima „nemažai rizikos“.
„Ir šia prasme, jų apmokestinimas papildomais penkiais procentais yra skaudus smūgis pirmiausia viduriniajai klasei, apie kurios gerovę mėgstame pakalbėti švenčių proga. Ir dėl to, manau, šitoje vietoje reikėtų susilaikyti nuo šito sprendimo“, – ragino jis.
Finansų ministerijos antradienį pristatytuose mokestiniuose siūlymuose Individualią veiklą siūloma apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, jį didinant palaipsniui per 2025-2026 metus.
Prieš ketverius metus pats siūlė labiau apmokestinti
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė pastebėjo, kad dabar prezidentas nepritaria tam, ką pats prieš ketverius metus siūlė tuomet Sauliaus Skvernelio Vyriausybei.
„Neteisingu jis pavadinio siekius įvesti 20 proc. GPM tarifą užsiimantiems individualia veikla, kai tuo tarpu 2019 m. Seimui pats teikė GPM įstatymo pataisas, kuriomis siūlė… 20 proc. apmokestinti individualią veiklą...
Tąkart su S.Skverneliu net rankomis buvo sukirsta.
Bet tai, ką girdime šiandien – sunku suprasti ar sutrikusi institucinė atmintis, ar gerovės valstybės vizija nuo šiol yra tik apie subsidijas, išmokų didinimą, kompensacijas, bet nieko apie pajamas ir teisingumą?“ – rašo M.Lingė.
G.Nausėdos 2019 m. teiktą siūlymą didinti GPM individualiai veiklai galima rasti čia.
„Mes pateikėme pasiūlymus mažinti gyvulių ūkio apraiškas Lietuvoje, suvienodinti kai kuriuos tarifus ir tikimės judėti toliau, pasiremdami Vyriausybės formuojamu biudžetu ir pateikdami Seimui savo idėjas“, – 2019 m. rugsėjį susitikime su S.Skvernelio Vyriausybe sakė G.Nausėda.
„Priiminėjame sprendimus, kad mokesčiai būtų suvienodinti ir priklausytų ne nuo veiklos rūšies, o nuo pajamų. Manau, kad tai reikalauja politinės diskusijos, tačiau iš principo kryptis yra tikrai aiški ir ja eisime“, – tuomet sakė ir premjeras S.Skvernelis.
Prezidentūra pateikė savo poziciją
Ketvirtadienio vakarą Prezidentūra išplatino savo poziciją.
„Gal ne visi naujieji valdančiosios daugumos atstovai atsimena, bet 2019 metais – prieš pandemiją, prieš Rusijos agresiją Ukrainoje, prieš infliacijos šoką – buvo siūloma mažinti mokesčių mokėjimo netolygumą vienodinant tarifus skirtingoms pajamų rūšims. Seime bei kituose formatuose su socialiniais parneriais vyko plati diskusija, buvo išgirstas kiekviena šalis, atsižvelgta į visus argumentus ir prieita išvados, kad galimų permainų kryptis – teisinga, bet reikia tobulinti tikslo įgyvendinimo priemones“, – sakoma išplatintame komentare.
Jame nurodoma, kad „patobulinus pasiūlymą, prezidento patarėjai Finansų ministerijos suburtai mokesčių ekspertų grupei pateikė siūlymą įvesti progresinius GPM tarifus išskirtinai kitoms nei darbo santykiai pajamų rūšims (nes darbo santykiuose progresyvus tarifas jau galiojo), nesiūlant didinti standartinio 15 proc. GPM tarifo individualioje veikloje ir nedidinant mokesčių naštos vidurinei klasei bei mažiau uždirbantiems“.
„Po diskusijų mokesčių ekspertų grupėje ir ilgų svarstymų bei mokestinių pakeitimų modeliavimų Finansų ministerija suformulavo projektinį pasiūlymą ir šią savaitę jį pristatė – siūlo susumuoti visas pajamas, nepaisant pajamų rūšies, ir kai jų suma viršija 60 VDU, – taikyti progresinius GPM tarifus. Prezidentas mano, kad apmokestinimo progresyvumas, taikomas ne pagal tai, kokia pajamų rūšis, bet pagal tai, koks pajamų dydis – yra mokesčių teisingumo didinimas aukštų pajamų kategorijoje.
Tuo tarpu standartinio 15 proc. GPM tarifo individualiai veiklai didinimas kartu su siūlymu sumažinti leidžiamus atskaitymus, tuo pat metu dar siūlant ir didinti socialinio draudimo įmokas, yra nepriimtinas. Ypač šiandieninėje aukštos infliacijos ir ekonominės padėties neapibrėžtumo situacijoje“, – aiškinama prezidentūros pateikiamame komentare.
