„Daugiau paslaugų gali reikšti, jeigu jos mažiau naudojamos arba naudojamos mažesnės dalies tos sąskaitos naudotojų, kad jiems primetama kaštų dedamoji, kurios jiems net ir nereikia. Man atrodo, geriau yra tai, ko reikia už mažesnę kainą, negu turėti fancy elementų, bet ta kaina būtų didesnė“, – pirmadienį Seimo socialdemokratų frakcijoje teigė G.Šimkus.
Be to, jis abejoja, ar reikia didinti 550 eurų sumą, kurią dabar galima per mėnesį išsigryninti nemokamai, nes žmonės grynaisiais iš bankomatų išsiima vidutiniškai apie 400 eurų.
Parlamentarė Rasa Budbergytė frakcijoje teigė, kad dėl augančios minimalios mėnesio algos reikia padidinti sumą, kurią gyventojai nemokamai gali pasiimti iš bankomatų. Dabar ji siekia 550 eurų.
G.Šimkus sako, kad apsisprendžiant dėl to, reikia pasverti naudą įvertinus kaštus.
„Didžioji dalis grynuosius iš bankomatų imančių žmonių pasiima vidutiniškai 370-420 eurų (...) Galime nuskriausti didesnę dalį, tenkindami mažesnės dalies poreikius“, – parlamentarams teigė G.Šimkus.
Socialdemokratas Gintautas Paluckas siūlo peržiūrėti bankų ir kitų finansų įstaigų paslaugų krepšelį, nes juo naudojasi apie 3 proc. gyventojų. Pasak jo, reikia išplėsti krepšelio paslaugų apimtis, nes bankai „gali sau leisti padengti tam tikrą papildomą sąnaudų dalį“.
„Matyt toks, koks yra dabar krepšelis, jis nebeadekvatus, nes yra išaugę žmonių poreikiai“, – teigė G.Paluckas.
Pasak jo, tarp krepšelio paslaugų galėtų būti, pavyzdžiui, su investavimu susiję produktai.
LB vadovas praėjusią savaitę žadėjo rudenį svarstyti, ar peržiūrėti bankų paslaugų krepšelio dydį ir maksimalius jo įkainius, bet nekomentavo, į kurią pusę bus keičiamas paslaugų skaičius ir jų įkainiai.
G.Šimkus sako, kad dabar krepšelio kaina svyruoja nuo 1 iki 2 eurų, su nuolaidomis socialiai remtiniems žmonėms – mažiau.
LB pirmadienį paskelbė, kad mokėjimo paslaugų krepšelio įkainis per pastaruosius penkerius metus vidutiniškai kilo 3 centais ir svyravo apie 1,45 euro per mėnesį.
Vien pirmąjį šių metų ketvirtį bankai uždirbo beveik 100 mln. eurų pelno – trečdaliu daugiau negu tuo pat metu pernai, kai jis siekė apie 75 mln. eurų.
Praėjusių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje veikiantys komerciniai kartu uždirbo 153,1 mln. eurų grynojo pelno – 19,8 proc. daugiau nei tuo pačiu metu 2020-aisiais.
