Pasak metiniuose TVF susitikimuose Vašingtone dalyvaujančio Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, tokioje aplinkoje reikalingas greitas ir koordinuotas centrinių bankų, vyriausybių ir tarptautinių finansų institucijų atsakas į kylančius iššūkius.
„Išaugus infliacijai, kuriai didžiausią įtaką daro išorės veiksnių nulemtas pasiūlos šokas, sukeltas rusijos karo prieš Ukrainą ir energetinis bei politinis šantažas prieš visą pasaulį, svarbu, kad pagalbos priemonės greitai pasiektų pažeidžiamiausias valstybes, gyventojus ir verslą. Dėl to vyriausybės patirs spaudimą kompensuoti padidėjusias išlaidas, tačiau iš pinigų politikos perspektyvos svarbu, kad valstybės pagalba būtų kiek galima tikslingesnė ir nukreipta tik į labiausiai pažeidžiamas socialines grupes ir ekonomines veiklas, siekiant užtikrinti, kad kainų signalai ir konkurencinė aplinka ekonomikoje nebūtų iškraipyti,“ – sako G.Šimkus.
TVF Lietuvai šiais metais prognozuoja 1,8 proc. augimą, o 2023 m. 1,1 proc. Šių metų prognozė, palyginti su balandžio mėn. prognoze, nepakito, tačiau kitų metų prognozė sumažinta 1,5 proc. punkto – daugiau nei perpus. Vangesnį augimą daugiausia lems lėtėjantis vartojimas, kurį neigiamai veikia dėl infliacijos mažėjanti gyventojų perkamoji galia. Kitas svarbus veiksnys - lėtėjantis didžiųjų euro zonos šalių ekonomikų augimas, dėl kurio mažėja išorės paklausa Lietuvos gamintojų produkcijai.
Numatoma, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 17,6 proc. TVF vertinimu, rudenį piką pasiekęs kainų augimas kitais metais atlėgs, o vidutinė metinė infliacija mažės iki 8,4 proc. Spartus kainų augimas stebimas ir visoje euro zonoje, kurioje vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 8,3 proc., o kitais mažės iki 5,7 proc. Pagrindinė dabartinio kainų šuolio priežastis – rusijos karo prieš Ukrainą sukeltas šokas, nulėmęs didelį energijos, maisto ir žaliavų kainų brangimą.
Numatomas lėtesnis ir pasaulio ekonomikos augimas. Šių metų augimo prognozė sumažinta 0,4 proc. punkto (iki 3,2 %), o kitų metų – net 0,9 proc. punkto (iki 2,7 %). Žvelgiant istoriškai, tai yra reikšmingai lėtesnis augimas už vidutinį ilgalaikį pasaulio ekonomikos augimą, kuris 2000–2021 m. siekė 3,6 proc. TVF taip pat skaičiuoja, kad 2022–2023 m. net trečdaliui pasaulio ekonomikos gresia techninė recesija, kuri konstatuojama tuo atveju, kai bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas būna neigiamas du ketvirčius iš eilės.
Prognozuojamas vangesnis visų didžiausių pasaulio ekonomikų aktyvumas. Euro zonos ekonomika šių metų pirmąjį pusmetį demonstravo stiprų augimą, daugiausia dėl geresnių rezultatų pietų valstybėse, kurių ekonomiką kilstelėjo stipriai atsigavęs turizmo sektorius. Atitinkamai 2022 m. augimo prognozė buvo padidinta 0,3 proc. punkto – numatoma, kad euro zonos ekonomika 2022 m. augs 3,1 proc. Vis dėlto lėtėjančios pramonės sektoriaus apsukos ir prastėjantys verslo bei vartotojų lūkesčiai signalizuoja reikšmingą ekonomikos augimo sulėtėjimą antrąjį pusmetį, tai nusitęs ir į ateinančius metus. 2023 m. numatomas vangus, vos 0,5 proc. sieksiantis augimas, be to, TVF numato, kad dvi didžiosios euro zonos ekonomikos – Vokietija ir Italija – patirs nuosaikią recesiją. Metinis augimas šiose šalyse sieks atitinkamai –0,3 ir –0,2 proc.
JAV ekonomikos augimo šiais ir kitais metais prognozė sumažinta daugiau nei perpus ir sudarys atitinkamai 1,6 ir 1 proc. Didžiausią poveikį JAV ekonomikos augimo lėtėjimui daro JAV federalinio rezervo banko sparčiai keliamos palūkanų normos. Rugsėjo mėn. jos buvo pakeltos iki 3–3,25 proc. tikslinio intervalo, reaguojant į aukštą infliacijos rodiklį, kuris, TVF vertinimu, šiemet sieks 8,1, o kitais metais – 3,5 proc.
Prie lėtesnio ekonomikos augimo ir spaudimo kainoms prisideda vis dar tebesitęsianti pandemija, trikdanti tiekimo grandines, ypač Kinijoje, kurios valdžia COVID-19 atžvilgiu toliau vykdo nulinės tolerancijos politiką. Pasaulio ekonomikos augimo neapibrėžtumą didina ir Kinijos nekilnojamojo turto rinka, kurioje iki šiol buvo sukuriama apie 20 proc. šalies BVP. Pastartuoju metu stebimas reikšmingas sektoriaus aktyvumo sulėtėjimas, o nemaža dalis nekilnojamojo turto vystytojų susiduria su finansinėmis problemomis, kurios kelia riziką ir platesniam finansų sektoriui.
Infliacija pasaulio mastu šiemet paspartės iki 8,8 proc., tačiau turėtų pasiekti piką. Numatoma, kad kainų augimas lėtės iki 6,5 proc. 2023 m. ir 4,1 proc. 2024 m. Aukšta infliacija palies daugelį išsivysčiusių ir besivystančių šalių – euro zonoje ji sieks 8,3 proc. šiemet ir 5,7 proc. 2023 m. JAV atitinkamai 8,1 ir 3,5 proc., besivystančių šalių grupėje – 9,9 ir 8,1 proc. Centriniai bankai, reaguodami į didelę infliaciją, sparčiu tempu didina palūkanų normas. Trumpuoju laikotarpiu aukštesnės palūkanos lems lėtesnį augimą dėl slopinančio poveikio paklausai.
Vis dėlto TVF akcentuoja, jog tai yra teisingas ir būtinas atsakas, siekiant užtikrinti, kad kainų augimas būtų suvaldytas, o infliacijos rodiklis grįžtų į 2 proc. lygį, kuris yra esminė sąlyga tvariam ekonomikos augimui ilguoju laikotarpiu.
TVF taip pat pabrėžia, kad fiskalinė politika turi palaikyti pinigų politikos tikslą suvaldyti infliaciją. Vyriausybėms rekomenduojama tikslingai orientuotomis priemonėmis remti pažeidžiamiausias socialines grupes, užtikrinant, kad viešaisiais pinigais nebūtų skatinama infliacija.
