„Infliacija įsigalėja ir tampa vis platesnė – maisto, pramonės, žaliavų, energijos prekės pasiekė aukštumas. Infliaciniai procesai nulemti pasiūlos šoko, nes turime karą Ukrainoje – 50 proc. dėl energijos išteklių, bet tai atsispindi kur kas plačiau“, – kodėl ECB nusprendė labiau nei signalizavo birželį kelti bazines palūkanų normas, penktadienį žurnalistams komentavo G.Šimkus.
Jis pridūrė, kad birželį, kai ECB užsiminė apie 25 bazinių punktų palūkanų kilimą, nebuvo dviejų dalykų – pandeminės turto pirkimo programos bei ketvirtadienį paskelbto naujo pinigų politikos transmisijos instrumento (TPI), kuris užkerta kelią „netvarkingiems pokyčiams, kurie keltų riziką pinigų politikos perdavimui“.
Tačiau didesnis nei planuota bazinių palūkanų normų padidinimas ketvirtadienį nereiškia, kad tempai bus sumažinti ateityje. Tiek G.Šimkus, tiek ECB vadovė Christine Lagarde užsiminė, kad palūkanos greičiausiai kils ir rugsėjį, nors pabrėžė, kad tai priklausys nuo tuo metu būsiančios infliacijos ir kitų aktualių duomenų.
„Tai (didesnis padidinimas – red. past.) nekeičia pinigų politikos kelio ir pinigų politikos normalizacija bus tęsiama. Turime didelį neapibrėžtumą, sutrikusias tiekimo grandines, galimai prislopsiantį vartojimą, yra rizikos dėl recesijos – visos rizikos turi būti įvertintos, jei jos materializuotųsi, veiktų infliacijos slopinimo kryptimi, bet šiuo metu infliaciniai procesai labai stiprūs“, – teigė G.Šimkus.
„Nemanau, kad bus sustota tie 50 bazinių punktų. Iš dabarties perspektyvų svarbu žingsnis po žingsnio normalizuoti pinigų politiką, taikant įprastines priemones – palūkanų normų didinimą“, – pridūrė Lietuvos banko vadovas.
Ką tai reiškia Lietuvai?
G.Šimkus įvertino, ką ECB sprendimas reiškia ir Lietuvai. Jo teigimu, yra dvi gyventojų grupės, kuriuos paveiks šis sprendimas. Turintys paskolas mokės didesnes įmokas bankams, tačiau laikantys indėlius bankuose gali išlošti.
„Kur kas daugiau asmenų, kurie laiko indėlius eurais, ten palūkanos labai žemos“, – pažymėjo Lietuvos banko vadovas.
Jis taip pat apskaičiavo, kiek išaugs paskolos įmoka turint 50 tūkst. eurų paskolą. Tarpbankinėms EURIBOR palūkanoms, kurios susiformuoja atsižvelgiant ir į ECB bazinių palūkanų normas, padidėjus 0,5 proc. punkto, įmoka padidės apie 12 eurų, 1 proc. – 24 eurais, o 2 proc. – 50 eurų.
„Ilgai gyvenome neigiamų palūkanų normų aplinkoje, daug kas paėmę paskolą net neįsivaizduoja, kad EURIBOR gali būti kitoks nei buvo ilgą laiką – nulis. Kurie seniau pasiėmę paskolas, atsimena. Normali būsena turėti palūkanų normas teigiamoje teritorijoje, o ne neigiamoje“, – tvirtino G.Šimkus.
Lietuvos banko vadovas pabrėžia, kad aukštos infliacijos aplinkoje gyventojai patiria žymiai didesnius praradimus nei dėl palūkanų normų didinimo.
Tiesa, didelio poveikio situacijai Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje dėl palūkanų ūgtelėjimo G.Šimkus neprognozuoja. Visų pirma dėl to, kad nemaža dalis būsto perkama asmeninėmis lėšomis – be paskolų.
„Kalbant apie tuos, kurie ima iš bankų paskolas, jiems įmoka padidės, bet tas padidėjimas neturės lemiamo sprendimo, nes paskola imama ilgam laikotarpiui, o per tą laikotarpį palūkanų normų svyravimas gali būti į visas puses“, – apibendrino ekspertas.
