„Europos bankai yra gerai kapitalizuoti, turi didelį likvidumą, pelningumas auga. Labai akivaizdžiai matosi, kad net ir tokie stiprūs įvykiai JAV ir Šveicarijoje nekelia kažkokių problemų euro zonos rinkoje, nekalbu jau apie Lietuvą, kur mes turime dar didesnį pelningumą, kapitalizuotumą, likvidumą“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė G.Šimkus.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad JAV ir Šveicarijoje bankai dirba visiškai kitaip.
„Labai aiškiai atskirčiau: yra trys zonos – JAV ir JAV bankų problemos, yra Šveicarija, kuri, pabrėžiu, nėra Europos Sąjungoje – yra Šveicarijos banko problema ir tada yra euro zona, kuri yra visiškai kitoje situacijoje“, – kalbėjo G.Šimkus.
Anot jo, JAV problemos kilo, nes prieš kelerius metus tuometinio šalies prezidento Donaldo Trumpo administracija sušvelnino reikalavimus žemesnės kategorijos finansų įstaigoms. G.Šimkaus teigimu, problema JAV išspręsta, o Lietuvsp centrinis bankas iš to gali pasimokyti, kad priežiūros per daug nebus.
„Priežiūros prasme nėra mažų institucijų ir mes turime būti principingi priežiūros požiūriu“, – kalbėjo jis.
G.Šimkaus teigimu, „Credit Suisse“ problemos, kurios visiškai nesusijusios su įvykiais JAV, įrodo, kad pasitikėjimas yra svarbus net ir didžiausioms bankų institucijoms.
„Tai nesusiję su euro zona. Euro zonoje mes gyvename visiškai kitoje situacijoje. Turime bankų sąjungą, vieningą priežiūrą (...) Turime kiekvienoje valstybėje nacionalinę indėlių draudimo sistemą, kuri yra veiksminga“, – kalbėjo G.Šimkus.
Jis taip pat sakė, kad bazinių palūkanų normų didinimas, sužlugdęs JAV banką „Silicon Valley Bank“, euro zonoje duoda priešingą efektą: bankai stiprėja.
„Euro zonoje augant palūkanoms pelningumas tik didėja“, – kalbėjo G.Šimkus.
Didžiausias Šveicarijos bankas UBS su sunkumais susidūrusį varžovą „Credit Suisse“ ketina perimti už 3,25 mlrd. JAV dolerių. Šis sandoris yra gyvybiškai svarbus siekiant užkirsti kelią ekonomikos suirutės plitimui visoje šalyje ir už jos ribų.
Kovo 9-ąją buvo uždarytas „Silicon Valley Bank“ (SVB). Jis žlugo, kai jo klientai, daugiausia atstovaujantys technologijų sektoriui, ėmė masiškai atsiimti lėšas, o banko vėliausias mėginimas pritraukti naujų lėšų patyrė nesėkmę.
Po šių įvykių kilo nerimas, kad problemos pasklis ir globalioje finansų rinkose ir problemų patirs kitų šalių bankai.
