„Jie galbūt makromastu kažkam pasirodys nereikšmingi, bet jie yra principiniai, nes tai jau yra ne investavimo veiklos nuostoliai. (...) Tai reiškia, kad jie kilo ne iš investavimo veiklos rezultatų, bet iš to, kad ta įmonė susidūrė su finansinėmis problemomis dėl galimai neteisėtų veiksmų pačioje įmonėje“, – žurnalistams penktadienį sakė Gediminas Šimkus.
LB atstovų teigimu, numanoma nuostolių, kuriuos galėjo patirti Lietuvos pensijų fondai, suma yra žinoma, tačiau vykstant tyrimui jos neatskleidė.
Naujienų portalas „15min“ skelbė, kad į „BaltCap" infrastruktūros fondą yra investavę ir Lietuvoje veikiantys pensijų fondai. Pasak „BaltCap“ vadovo Simono Gustainio, tai „Swedbank“ ir SEB valdomi pensijų fondai.
„SEB investicijų valdymo“ vyresnysis fondų valdytojas Paulius Kabelis „15min“ patvirtino, kad į „BaltCap“ infrastruktūros fondą buvo investuota nuo 2017 metų, tačiau konkrečių skaičių bei galimų praradimų neįvardijo.
„Swedbank investicijų valdymo“ atstovai taip pat nurodė į fondą investuoja nuo 2017 metų, o 2023 metų pabaigoje ši investicija sudarė tik 0,1–0,5 proc. viso pensijų fondų turto.
Estijos žiniasklaida šią savaitę skelbė, kad Estijos „Swedbank“, SEB ir LHV pensijų fondai neteko kelių milijonų eurų dėl „BaltCap“ lėšų iššvaistymo Lietuvoje.
G.Šimkus pažymėjo, kad už kiekvieno finansų rinkos dalyvio veiklą yra atsakingi jo vadovai ir akcininkai. Jis teigė nenorintis detaliau komentuoti situacijos, nes vyksta teismo procesas.
„Prie kiekvieno finansų rinkos dalyvio policininko nepastatysi. Ir už finansų rinkos dalyvio veiklą yra atsakingi jo vadovai ir akcininkai. Mes prižiūrime veiklą, bet ją vykdo finansų rinkos dalyviai. Mūsų priežiūra yra principinga, griežta ir teisinga“, – teigė G.Šimkus.
„Kai situacija bus aiški, mes su ja ir deal'insime, dabar viskas yra procese“, – kalbėjo LB vadovas.
