Nuo 2023 m. kovo 22 d. pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis bus padidintos atitinkamai iki 3,5 proc., 3,75 proc. ir 3 proc.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas G.Šimkus mano, kad ECB palūkanų normas kels ir toliau. Kitas ECB Valdančiosios tarybos susitikimas numatytas gegužės 4 d.
„Infliaciniai procesai euro zonoje nedingo. Mes turime būti atsargūs ir atidūs žiūrėdami į ateitį, bet, mano vertinimu, tai nėra paskutinis palūkanų normų padidinimas“, – žurnalistams penktadienį sakė G.Šimkus.
Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko, maisto kainų infliacija euro zonoje vis dar išlieka didžiulė ir siekia 15 proc., prekių – beveik 7 proc.
ECB prognozuoja, kad 2023 m. infliacija vidutiniškai sieks 5,3 proc., 2024 m. – 2,9 proc., o 2025 m. – 2,1 proc. Pastebima, kad vasario mėn. infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, toliau didėjo, ir ECB tikisi, kad 2023 m. ji bus vidutiniškai 4,6 proc., t. y. didesnė, negu buvo numatyta gruodžio mėn. prognozėse.
Jis tvirtino, kad ECB pinigų politika siekia sugrąžintų infliaciją į 2 proc. tikslinį lygį, tuo tarpu nepaisant energetinių kainų mažėjimo, didelę infliaciją palaiko kiti faktoriai – pavyzdžiui, atlyginimų augimas.
„Energija daro savo korekcijas, bet įsijungia kitos jėgos, kurios veikia priešingomis kryptimis. Ankstesni augimai, kaip pasiūlos trūkumo nulemti kainų šokai, ypač energetikos, miršta pakankamai lėtai, nes signalų perdavimas užtrunka. Juo labiau kad darbo rinka aktyvi. Negalime nuvertinti darbo užmokesčio augimo poveikio infliaciniams procesams“, – teigė G.Šimkus.
Jis taip pat pabrėžė, kad ECB pinigų politika jau žengia į ribojimų teritoriją.
„Palūkanų normos buvo didinamos jau kurį laiką, bet tie procesai buvo apibūdinami, kaip normalizacija. Nepaisant palūkanų normos padidėjimo, pinigų politika buvo skatinanti ekonomikos aktyvumą. Dabar aiškiai įžengėme ribojimo teritoriją – pinigų politika pradeda riboti ekonomikos aktyvumą ir čia jau reikia 9 kartus pamatuoti ir 10 kartą pjauti“, – pridūrė jis.
Paklaustas apie palūkanų mažėjimo galimybę, Lietuvos banko vadovas tvirtino, kad artimame horizonte tokio sprendimo nematantis.
„Euro zonos bankų sektorius yra atsparus“
Ekspertai svarsto, kad dėl neramumų rinkoje ECB galėtų švelninti savo pinigų politiką. Pastarąją savaitę bankų sektorių sukrėtė dviejų JAV bankų žlugimas. O ketvirtadienį Šveicarijos bankas „Credit Suisse“ pranešė ketinantis pasiskolinti iki 50 mlrd. frankų (53,7 mlrd. JAV dolerių) iš Šveicarijos centrinio banko, kad sustiprintų grupę, susidūrusią su akcijų pigimu finansų rinkose.
ECB Valdančioji taryba pabrėžia, kad euro zonos bankų sektorius yra atsparus, bankų kapitalo ir likvidumo pozicijos – stiprios. Kartu priduriama, kad ECB įdėmiai stebi dabartinę įtampą rinkoje ir yra pasirengusi atitinkamai reaguoti, kad euro zonoje būtų išsaugotas kainų stabilumas ir finansinis stabilumas.
G.Šimkus taip pat pabrėžia, kad euro zonos bankų sveikata – gera.
„Euro zonoje bankai gerai kapitalizuoti, dar stipriau Lietuvoje, likvidumas yra aukštas. Šitoje aplinkoje tiek euro zonos, tiek Lietuvos bankai patiria pelningumo ir pajamų didėjimą“, – pabrėžia Lietuvos banko vadovas ir pridūrė, kad euro zonoje veikia ir stipri bankų priežiūra.
