Platesnį, periodiškai mokamą NT mokestį Lietuvai tarptautinės organizacijos siūlo jau gana ilgą laiką. Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus pirmadienį teigė pritariantis Finansų ministerijos pasiūlymui, kad NT mokestis būtų visuotinis, skatintų ir stiprintų savivaldybių finansinį savarankiškumą.
„Tačiau įžvelgiame tam tikrų trūkumų šiame projekte. Manome, kad jis turėtų būti progresyvus, aiškus, realiai suprantamas visų, socialiai teisingas, užtikrintų finansinį stabilumą. Nebūtų kaip dar vienas šaltinis savivaldos pajamoms, bet atlieptų ir kitus tikslus“, – žurnalistams teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas G.Šimkus.
Priemonės šiems tikslams pasiekti, pasak jo, atsispindi Lietuvos banko pateiktuose pasiūlymuose. Lietuvos bankas pritaria tam, kad mokėtiną sumą turėtų apskaičiuoti Valstybinė mokesčių inspekcija, o turto vertė būtų perskaičiuojama dažniau, į mokesčio bazę įtraukiant ir nebaigtos statybos objektus.
Vis dėlto tarifų įvairovė, išimtys, tarp kurių pagrindinio būsto išskyrimas, ir skirtingos NT verčių medianos savivaldybėse – gali kelti efektyvumo rizikų, mano centrinis bankas.
Pavyzdžiui, kyla abejonių, ar būtų surinkta pakankamai pajamų mažesnėse savivaldybėse, kur yra santykinai daugiau pagrindinių būstų ir mažiau investicinio turto. Be to, paliekant galimybę mokesčio tarifus nepagrindiniams NT objektams nustatyti pačioms savivaldybėms, rizikuojama, kad jie bus nustatyti pernelyg maži (t.y. neefektyvūs). Tai lemtų nereikšmingą surenkamų lėšų sumą ir ribotą mokesčių NT rizikos stabilumui.
„Siūlomas mokesčio projektas kelia klausimų dėl socialinio teisingumo – už tokios pačios vertės turtą skirtingose savivaldybėse tektų susimokėti nevienodas sumas, o kai kuriais atvejais mažesnės vertės turtą turintiems asmenims gali tekti susimokėti didesnį NT mokestį. Pavyzdžiui, pagal Finansų ministerijos siūlymą, dėl skirtingų NT verčių medianų skirtingose savivaldybėse už 100 tūkst. Eur vertės būstą Vilniuje per metus tektų sumokėti 41,97 Eur, Kaune – 55,23 Eur, Kalvarijoje – 90,34 Eur“, – skaičiuoja G.Šimkus.
Kyla klausimų dėl pagrindinio ir kito nekomercinio NT apmokestinimo. Pavyzdžiui, gyventojas, kuris Vilniuje turi 150 tūkst. Eur vertės butą, turėtų sumokėti 83,89 Eur, o gyventojas, Vilniuje turintis 100 tūkst. Eur vertės butą ir 30 tūkst. Eur vertės sodą, savivaldybei nustačius 0,3 proc. tarifą kitam NT, už bendrą 130 tūkst. Eur turimo NT vertę iš viso sumokėtų daugiau – 131,97 Eur.
Lietuvos banko pasiūlymai
G.Šimkaus nuomone, pirmiausiai NT mokesčio tarifai visoje šalyje turi būti vienodi.
Banko siūlymu, iki 10 tūkst. Eur vertės turtas neturėtų būti apmokestinamas, 10–25 tūkst. Eur vertės turtui turėtų būti taikomas 0,1 proc. NT mokesčio tarifas, 25 001–50 tūkst. Eur vertės turtui – 0,2 proc. NT mokesčio tarifas, 50 000–100 000 Eur – 0,3 proc. NT mokesčio tarifas, 100 001–150 000 Eur – 0,4 proc., 150 001–300 000 – 0,5 proc., 300 001–500 000 – 1 proc., nuo 500 001 Eur – 2 proc.
„Turi būti apmokestinama bendra NT suminė turto, priklausančio Lietuvos gyventojui, vertė, o ne atskiri objektai. Visuotinio NT tarifai visoje šalyje turi būti vienodi, turi atsirasti progresyvumas (taikomi tam tikri mokesčio rėžiai), daugiau apmokestinant didesnės vertės NT. Pavyzdžiui, už 60 tūkst. Eur vertės turtą siūloma taikyti 95 Eur, už 150 tūkst. Eur – 415 Eur, o už 300 tūkst. Eur vertės turtą – 1165 Eur metinį mokestį“, – kalbėjo G.Šimkus.
Lietuvos banko valdybos pirmininko teigimu, mokestinė bazė turi būti plati, atsisakant išimčių, tačiau taikant neapmokestinamąjį dydį, mažinantį poveikį socialiai pažeidžiamiems gyventojams. Taip pat, anot jo, pats mokestis galėtų būti renkamas centralizuotai ir vėliau paskirstomas savivaldybėms pagal objektyvius kriterijus.
„Visa tai mažintų paskatas nekomercinį NT įsigyti investiciniais tikslais ir taip dar labiau kaitinti NT rinką, spręstų turtinės nelygybės problemas, o plati mokestinė bazė mažintų paskatas vengti mokesčio“, – mano G.Šimkus.
Paklaustas, kodėl siūlomi LB tarifai didesni nei Finansų ministerijos, G.Šimkaus aiškino, kad Lietuvos bankas siūlo visai kitą mokestinę bazę: „Tarifai nėra didesni, jie augtų kartu su NT verte. Tarifai čia nesulyginami – svarbu, ar objektas yra NT vienetas, ar bendra vertė. Mūsų galva, yra bendra vertė. Pačiam gyventojui, sunku paaiškinti, kodėl skirtinguose miestuose yra skirtingi tarifai, kas ta mediana atskirai.“
Lietuvos banko skaičiavimu, jei mokestis būtų pakoreguotas pagal banko pasiūlymus, iš viso būtų surinkta 97 mln. Eur.
„Mokestis įsigaliotų 2025 m., dabar gyvename 2022 m. Padedame pagrindus, kad vienokį ar kitokį projektą turėtume“, – žurnalistams sakė G.Šimkus.
Taikomas visiems
Pagal Finansų ministerijos pristatytą planą, naujasis NT mokestis būtų taikomas visiems tokio turto savininkams. Iki šiol šį mokestį mokėdavo tik tie, kurių bendra NT vertė viršydavo 150 tūkst. eurų.
Naujoji tvarka, apmokestinanti kiekvieną NT vienetą, leistų nustatyti, kuriai savivaldybei turėtų atitekti nuo konkretaus objekto mokami mokesčiai. Pagal dabartinę tvarką, tai padaryti sunku, nes asmuo gali turėti turto įvairiose savivaldybėse, dėl ko paprastesne išeitimi tampa modelis visą surinktą mokestį pervesti į valstybės biudžetą.
Pagal naująją tvarką, lengvata būtų suteikiama pagrindiniam asmens būstui – sumažinti tarifai būtų paskaičiuojami atsižvelgiant į konkrečios savivaldybės NT vertės medianą.
Jeigu turto vertė neviršija savivaldybės medianos, NT mokestis turėtų siekti 0,03 proc. nuo turto vertės, nuo pirmos medianos iki antros – 0,06 proc., o jeigu turto vertė viršija dvi medianas – 0,1 proc.
Pagal Finansų ministerijos pateiktą pavyzdį, vienos medianos vertę viršijantis tas pats objektas apmokestinamas pagal du arba tris skirtingus tarifus. Tarkime, jei Vilniuje esančio objekto mokestinė vertė yra 177 000 eurų, o Vilniaus miesto gyvenamosios paskirties NT objektų mediana yra 60 100 eurų, NT mokestis skaičiuojamas ne pritaikant aukščiausią tarifą, o turto vertę išskaidant.
Pateiktu atveju, už pirmąją medianą (60 100 eurų) – būtų taikomas 0,03 proc. tarifas (18,03 eurų), už antrąją medianą – 0,06 proc. (36,06 eurų). Tuomet už visą antrąją medianą viršijančią NT vertės dalį (šiuo atveju – 56 800 eurų) reikėtų sumokėti 0,1 proc. tarifą (56,8 eurų).
Taip visas NT mokestis šiuo atveju siektų 110,89 euro per metus.
Kitam gyventojo NT, tokiam kaip sodai ar papildomi butai, būtų taikomas 0,1–1 proc. tarifas, o jei turtas naudojamas ūkinėje veikloje – nuo 0,1 iki 3 proc. Tikslius tarifus, vadovaujantis įstatymais, galėtų nustatyti savivaldybė.
