ECB palūkanas kels toliau
Praėjusią savaitę bazines palūkanų normas nuo 0 iki 0,75 proc. pakėlęs Europos centrinis bankas (ECB) leidžia suprasti, kad palūkanas kels ir toliau.
G.Šimkus mano, kad per kitą posėdį spalį ECB palūkanų normas gali pakelti 50 bazinių punktų.
„Kai matau infliacinių procesų suintensyvėjimą ir greitą jų neatslūgimą, šią minutę, kaip ekonomistas, sakyčiau, kad bent 50 bazinių punktų bus“, – sakė jis.
Kas laukia šiemet?
Tuo tarpu apžvelgdamas, ko laukti šią žiemą, G.Šimkus teigė, kad rugsėjo pabaigoje planuojama skelbti Lietuvos banko makroekonominė prognozė panaši į Finansų ministerijos. Ministerijos pirmadienį paskelbtoje prognozėje teigiama, kad šiemet ūkio plėtra sieks 1,6 proc., o 2023 m. numatomas 1,4 proc. augimas.
Tuo tarpu „Luminor“ bankas prognozavo, kad ekonomika kitąmet smuks 1,2 proc.
„Mes dėl šių metų pozityvesni nei Finansų ministerija ir šiek tiek liūdniau matome ateinančius metus, bet ne taip prastai, kaip „Luminor“ pamatė“, – teigė G.Šimkus.
Lietuvos banko vadovas dėl kitų metų buvo nusiteikęs pozityviai. Pasak jo, šiuo metu daug kalbama apie recesiją, o ji kartais sutapatinama su krize.
„O kai pasakoma krizė, atgimsta iš karto 2008 metų vaizdiniai. Iš kitos pusės, turime rekordiškai žemą nedarbą ir rekordiškai augantį darbo užmokestį. O techninė recesija yra tiesiog ekonominis stabtelėjimas. Galiu ir pozityviai pažiūrėti, kad šiais metais mūsų ekonomika auga – lėčiau, bet auga. Daugelis numato, kad ir kitais metais ekonomika augs, euro zonos ekonomika taip pat augs. Taip, atskirais pusmečiais ekonomikos augimas prislops, bet, palyginus metų laikotarpį, bus didesnis“, – komentavo G.Šimkus.
„Dėl to nereikia atliepti ekonomikos stabtelėjimo. Mums reikia energetinių kainų šoką užgesinti“, – apibendrino jis.
Svarbu, kaip skiriama parama atrodys
Energetikos kainoms pasiekiant vis naujus rekordus, diskutuojama apie būtinybę Lietuvoje skirti paramą elektros kainoms iš dalies kompensuoti. Tam galėtų prireikti apie milijardo eurų. Dar tokios pat vertės pagalbos nori ir šalies verslas.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas G.Šimkus žurnalistams antradienį tvirtino, kad elektros kainų lubos – svarstytina pagalbos priemonė tiek verslui, tiek gyventojams, tačiau labai svarbu, kad šios priemonės būtų tikslinės.
„Velnias slypi detalėse. Mes neturime pamiršti, kad aukštesnės energetikos kainos skatina perėjimą prie žalesnių, tvaresnių energijos šaltinių. Iš kitos pusės, didžiulės kainos pradeda neigiamai veikti vartojimą, aplinką, verslus, jie gali pradėti atleidinėti. Tai klausimas, kokios priemonės geriausios. Europa bando ieškoti bendro sprendimo, deja, nelabai sekasi. Dėl to šalys ieško nacionalinių sprendimų ir jų yra labai įvairių – energetinių išteklių lubos yra ne vienoje valstybėje, bet dizaino klausimas labai svarbus“, – pabrėžė Lietuvos banko vadovas.
Pasak jo, pasirinktas priemonių dizainas gali turėti labai skirtingą poveikį ekonomikai. Lietuvos banko skaičiavimu, jei gyventojams už elektrą būtų vienodai kompensuojama 10 centų už kilovatvalandę, šiems metams kompensacijoms prireiktų 340 milijonų eurų. Tačiau, jei tokio dydžio kompensacija būtų taikoma iki 150 kWh vienam objektui, kompensacijoms prireiktų jau tik 25 mln. eurų.
Visgi paklaustas, ar Europos centriniam bankui keliant palūkanų normas siekiant suvaldyti infliaciją, šalių narių planuojamos pagalbos priemonės nėra žibalas į ugnį, G.Šimkus tvirtino taip nemanantis.
„Tai nėra žibalas, nes tikslingos ir fokusuotos priemonės, lygiai kaip priemonės, nukreiptos į mažiausias pajamas gaunančius gyventojus – minimalus mėnesinis atlyginimas, neapmokestinamasis pajamų dydis“, – sakė jis.
