Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

G.Šimkus: palūkanų normų mažėjimo galima tikėtis kitąmet

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį dar kartą padidinus bazines palūkanų normas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas sako, kad jų mažinimas šiemet yra „labai mažai tikėtinas scenarijus“, tačiau jis neatmetė, kad keičiantis ekonominei situacijai kitais metais jos galėtų būti sumažintos.
Grynieji eurai
Grynieji eurai / Josvydo Elinsko / 15min nuotr.

„Šiais metais aš manau, kad yra labai mažai tikėtinas scenarijus, kad sumažinsime palūkanų normas. Kitais metais, keičiantis situacijai – gali būti“, – žurnalistams penktadienį sakė Gediminas Šimkus.

Anot jo, palūkanų didinimo galima tikėtis ne tik kovo mėnesį, bet ir gegužę, tačiau koks jis bus, priklausys nuo ekonominių prognozių.

„Būtent tos prognozės kovo mėnesį bus labai svarbios. Nežinau, ar jos padės apsispręsti dėl palūkanų didinimo gegužę (...), bet formuos aiškesnį matymą, kiek galėtų būti didinamos palūkanų normos gegužę. Manau, kad kovo mėnesį tai nėra paskutinis didinimas“, – teigė G.Šimkus.

ECB ketvirtadienį visas tris pagrindines palūkanų normas padidino 50 bazinių punktų bei pranešė, jog ateityje laukia ne mažiau nei vienas toks pat žingsnis, o kitą kartą jos bus didinamos kovo mėnesį.

Pasak jo, naujausiu ECB sprendimu įžengta į ribojančią pinigų politiką, kuri slopins paklausą euro zonoje, o kartu ir infliaciją.

„Su šiuo sprendimu įžengiama į ribojančios, kol kas labai švelniai ribojančios, pinigų politikos teritoriją. Jeigu anksčiau buvo sakoma, kad esame kažkur vidurio žemėse tarp skatinančios ir ribojančios pinigų politikos (...), tai galime pasakyti, kad dabar tai yra bent jau švelniai ribojanti pinigų politiką“, – sakė LB vadovas.

„Tai turi slopinantį poveikį euro zonos visuminei paklausai ir atitinkamai veiks ir veikia infliacijos lūkesčius“, – pridūrė jis.

Ekonomistams pareiškus, kad ECB sprendimas gali sulėtinti Lietuvos ir Europos ekonomikos augimą, LB vadovas teigė, jog toks sulėtėjimas nereiškia krizės, nes pokyčius lemia daugybė ekonominių faktorių.

„Teoriškai didinama palūkanų norma turi slopinamą poveikį visuminei paklausai ir mažina ekonomikos aktyvumą. Bet tai nereiškia, kad tai savaime sukelia krizę“, – teigė G.Šimkus.

„Lygiai taip pat ekonomikos augimą kerta ir įsigalėjusi infliacija, kuri kerta per perkamąją galią, paklausą, ekonominį aktyvumą ir tvarią raidą vidutiniu ir ilgu laikotarpiu“, – kalbėjo jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos