Pasak jo, svarbu, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu grįžtų į 2 proc. tikslinį lygį.
„Per anksti pradėjus laisvinti pinigų politiką, infliacija savaime neišnyksta, tas periodas užsitęsia. Kaip su vaistais, turi visą kursą išgerti, kad pasveiktum“, – sakė G.Šimkus.
Vis dėlto, jo nuomone, palūkanos šiemet mažės ir, tikėtina, tai nebus vienkartinis sprendimas.
„Jei nebus siurprizų, man aišku, kad kuo giliau į 2024-uosius metus, tuo palūkanų normų pokytis labiau tikėtinas“, – sakė Lietuvos banko vadovas.
Tiesa, jis pridūrė, kad ECB sprendimus priims pagal tos dienos turimus duomenis, o pastaruosius ketverius metus situacija kinta ir „juodųjų gulbių“ buvo matoma ne viena.
„Juodosios gulbės“ metafora dažniausiai apibūdina netikėtą, didelį poveikį turintį finansinį ar socialinį įvykį, kuris vėliau po fakto dažnai pateikiamas kaip racionalus.
G.Šimkus neatsakė, kiek kartų ar kokiu dydžiu gali mažėti palūkanų normos.
„Jei kalbame apie palūkanų normų mažinimą šiais metais, tai bus serija tų mažinimų, o ne koks vienkartinis sumažinimas, o po kiek – į šitą klausimą atsakymo nėra ir negali būti“, – pabrėžė jis.
ECB nuspaudusi pauzę
Ketvirtadienį Europos Centrinis Bankas (ECB) ir vėl nepakeitė bazinių palūkanų normų, pakartodamas įsipareigojimą jas aukštumose išlaikyti tiek laiko, kiek prireiks infliacijai euro zonoje grąžinti prie 2 proc. tikslinės ribos.
Refinansavimo palūkanų norma palikta aukščiausiame nuo 2001-ųjų lygyje – 4,5 procento. Indėlių palūkanų norma lieka 4 proc., o riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – 4,75 proc. dydžio.
Euro zonos pinigų politikos formuotojai 15 mėnesių trukusį jos griežtinimą rekordine sparta nutraukė pernai spalį, bazinių palūkanų nepakeitė ir per paskutinį praėjusiais metais pasitarimą gruodį.
ECB vadovė Christine Lagarde po ketvirtadienio posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad diskutuoti apie palūkanų mažinimą kol kas per anksti.
Kartu ECB vadovė pažymėjo, jog neatsisako praėjusios savaitės savo pareiškimo apie galimą palūkanų mažinimą šių metų vasarą.
