„Finansine prasme, turbūt didžiulio skirtumo tarp 2,9 ir 3 proc. biudžeto deficito nėra. Klausimas, kiek tu priartėji prie to 3 proc. lygio ir kaip šioje ekonominėje situacijoje tu matai tas galimybes, kad bus surinktos tos biudžeto pajamos“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G.Šimkus.
„Turbūt biudžeto išlaidas įsisavinti yra paprasčiau nei užtikrinti biudžeto pajamų surinkimą tokioje apsunkusioje ekonominėje padangėje“, – kalbėjo LB valdybos pirmininkas.
Jis pakartojo centrinio banko atstovų anksčiau išsakytas prognozes, jog kitais metais gali būti neįvykdytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamų surinkimo planas.
„Dėl kai kurių pajamų kategorijų, pavyzdžiui PVM pajamų surinkimo, jis yra po tokiu klaustuku, kad bus surinktas, nes PVM bazė auga kur kas mažiau negu numatomos (surinkti – BNS) jo pajamos“, – teigė G.Šimkus.
„Mes įžvelgiame riziką, kad gali būti kai kurių pajamų nesurinkimas, tarp tokių, kaip minėjau – PVM“, – kalbėjo jis.
Naujausioje Europos Komisijos ataskaitoje nurodoma, kad PVM atotrūkis 2021 metais Lietuvoje siekė 14,5 proc. ir buvo 4,2 proc. punkto mažesnis nei 2020 metais, šalis per metus prarado 795 mln. eurų PVM.
Pirmadienį Seime po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad patikslinus kitų metų biudžeto projektą ir papildomai numačius išlaidų keliams ir kitoms reikmėms, biudžeto deficitas padidės nuo planuotų 2,9 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Spalio 10-ąją Seimui pristatytą projektą premjerė yra pavadinusi saiko biudžetu dėl kitais metais įsigaliosiančių europinių finansinės drausmės taisyklių, leidžiančių ne didesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) viešųjų finansų deficitą.
