Lenkijoje pusmetį taip pat nebus taikomas PVM trąšoms, o tarifas degalams mažės nuo 23 proc. iki 8 proc.
„Tai bus esminiai kainų pokyčiai. Lenkai išvys dar mažesnes degalų kainas degalinėse. Tikiuosi, kad tai įvyks po trijų, daugiausiai – po keturių savaičių. Mūsų skaičiavimais, litras degalų turėtų atpigti 60 grašių (13 euro centų), gal net 70 grašių (15 euro centų). Šias išlaidas padengs Lenkijos valstybės biudžetas“, – anksčiau sakė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.
Tačiau, pasak Lietuvos finansų ministrės, tokie žingsniai laukto efekto vartotojams dažniausiai neatneša.
„Žmonių perkamoji galia neišvengiamai augs, nepaisant to, kad infliacijos augimas yra išties įspūdingas. Užuot nustatę įvairias lengvatas, kurios dažniausiai nusėda ne mažesnėse kainose vartotojams, bet būtent perpardavinėtojams, didiesiems prekybos centrams, mes pasirinkome strategiją, kad žmonės patys turi nuspręsti, ką jiems vartoti“, – Seime per Vyriausybės valandą kalbėjo ministrė.
Pasak G.Skaistės, ženklią dalį infliacijos Lietuvoje lemia energijos kainų ir sutrūkinėjusių tiekimo grandinių efektas.
„Ekonomistų vertinimu, du trečdaliai šios infliacijos, kuri yra Lietuvoje, ateina iš tarptautinių veiksnių. Pusę visos infliacijos sudaro išaugusios energijos kainos, kurios yra nustatomos tarptautinėse rinkose. Taip pat didelę dalį infliacijos Lietuvoje lemia maisto žaliavų kainos, kurios taip pat yra nustatomos tarptautinėse rinkose“, – aiškino finansų ministrė.
Jos teigimu, maisto žaliavų kainos didesnį poveikį daro Lietuvos infliacijos lygiui, nes šalies gyventojų krepšelyje šie pirkiniai užima santykinai didesnę dalį nei kitose ES valstybėse. Prie infliacijos augimo prisideda ir augantis vidutinis darbo užmokestis bei kylanti minimali mėnesio alga (MMA).
„Bet šiuo atveju nedidinti darbo užmokesčio ir MMA būtų didesnė klaida, nes poveikis infliacijos augimo lygiui būtų labai nedidelis, o žmonių pajamoms ir perkamosios galios augimui – labai didelis“, – tvirtino G.Skaistė.
