„Biudžetas yra rengiamas ne pagal Europos Komisijos, ne pagal Mitalo prognozes, o pagal Finansų ministerijos parengtą ekonominės raidos scenarijų. (...) Valstybės biudžeto projekte šiuo metu numatyta, kad biudžeto deficitas yra 3 proc., kuris atitinka maksimalų Mastrichto kriterijuose numatytą dydį“, – BNS trečiadienį teigė ministrė.
V.Mitalas anksčiau trečiadienį teigė, kad Lietuva šiemet gynybai galėtų pasiskolinti apie pusę milijardo eurų ir jos finansavimui skirti 3 proc. BVP, o toks skolinimasis nepažeistų europinių fiskalinės drausmės taisyklių.
Jis BNS teigė besiremiantis Europos Komisijos vertinimu, jog 2024 metų valstybės biudžete numatytas 2,3 proc. BVP deficitas, taigi, papildomai pasiskolinti gynybai dar įmanoma.
G.Skaistė pabrėžia, kad žvelgiant į Krašto apsaugos ministerijos (KAM) skaičiavimus, didžiausias finansavimo poreikis yra ne šiemet, o 2026–2028 metais.
„Todėl sakyčiau, kad šių metų biudžete numatytos galimybės turėti (bankų – BNS) solidarumo įnašo pajamas virš 2,5 proc. (BVP – BNS), numatyto krašto apsaugos finansavimui, leidžia tvariai finansuoti krašto apsaugos poreikius, taip pat numatyta galimybė skolintis, jeigu leis ekonominės aplinkybės, todėl esminis poreikis yra susitarti dėl tolimesnių metų finansavimo“, – sakė G.Skaistė.
„Kadangi poreikis išlieka ir po 2030-ųjų palaikyti padidintą struktūrą, tai reiškia, reikės bent 0,4 proc. BVP keletui dešimtmečių į priekį, todėl reikalingi tvarūs pajamų šaltiniai, vien skolintis nėra variantas“, – sakė ji.
V.Mitalo teigimu, Vyriausybei sutikus papildomai skolintis, o KAM radus būtų paspartinti pirkimus, šių metų valstybės biudžetas galėtų būti tikslinamas Seimo pavasario sesijoje.
Politikai šiuo metu ieško būdų, kaip padidinti finansavimą krašto apsaugai.
