„Žiūrint į kitus metus, būtina stiprinti paramos priemonių koordinavimą ES lygiu – siekiant išgryninti efektyviausius instrumentus, išlaikyti vienodas konkurencines sąlygas vieningoje rinkoje ir apriboti paketų poveikį viešiesiems finansams“, – prieš (ES) finansų ministrų susitikimą pirmadienį išplatintame pranešime teigė G.Skaistė.
Be fiskalinės politikos koordinavimo, ES fiskalinių taisyklių peržiūros ir paramos Ukrainai, Euro grupės posėdyje bus aptarti šalių biudžetų projektai ir euro zonos biudžeto situacija bei perspektyvos. Planuojama tvirtinti grupės pareiškimą dėl fiskalinės politikos krypties 2023 metais.
ECOFIN posėdyje Europos Komisija (EK) ministrams pristatys pasiūlymą dėl ES ekonominės valdysenos peržiūros.
Pasak G.Skaistės, Lietuva pritaria skolos mažinimo taisyklės peržiūrėjimui, pritaikant ją prie konkrečios šalies situacijos.
„Atsižvelgiant į geopolitinį kontekstą svarbu numatyti paskatas investicijoms į žaliąją energiją ir užtikrinti, kad šalys – ypač esančios prie išorinių ES sienų – turėtų pakankamai erdvės didinti išlaidas gynybai“, – sakė G.Skaistė.
Be kitų klausimų, ministrai sieks sutarimo dėl pasaulinio minimalaus apmokestinimo lygio įmonių grupėms – jei jų metinės pajamos viršija 750 mln. eurų, norima, kad pelnas būtų apmokestintas bent 15 proc. efektyviuoju pelno mokesčio tarifu.
