„Šis siūlymas yra labiau diskusijai, kad ateinančiais metais galėtume sudaryti plačią ekspertų grupę ir pradėti kalbėtis apie tokius galimus pokyčius. Skubotų sprendimų tikrai nebus. Kalbėsime apie tai, kaip galėtų vystytis mūsų mokestinė sistema, kad prisidėtų prie socialinės politikos tikslų“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė G.Skaistė.
Siekis apmokestinti gyventojų pajamas ne tik pagal jų dydį, bet ir pagal išlaikytinius, paskelbtas naujos Vyriausybės programos projekte.
Jau anksčiau apie visų mokesčių lengvatų peržiūrą kalbėjusi G.Skaistė sakė, kad netrukus bus pradėta stebėsena – lengvatos bus vertinamos „kaštų ir naudos požiūriu“.
Kiekviena lengvata turi turėti savo ribotą galiojimo laikotarpį ir aiškų laiką, kada ji pasibaigs, kada padarys tą pokytį, dėl ko buvo įvesta.
„Ar ne geriau surinkti tuos pinigus į biudžetą ir juos išleisti tikslinėmis išmokomis ar paslaugomis, kad pasiektume tą patį ar net geresnį rezultatą. Kiekviena lengvata turi turėti savo ribotą galiojimo laikotarpį ir aiškų laiką, kada ji pasibaigs, kada padarys tą pokytį, dėl ko buvo įvesta“, – teigė ji.
Būsimoji ministrė antradienį teigė, kad nauja Vyriausybė peržiūrės visas mokesčių lengvatas, įskaitant žemdirbių dyzeliną ar ateityje atsigausiančius viešbučius. Anot jos, dėl lengvatų biudžetas negauna bent 2 mlrd. eurų pajamų per metus.
Jos teigimu, taip pat planuojama mažinti lengvatas iškastiniam kurui, todėl iki 2024 metų ūkininkams turėtų nebelikti lengvatos dyzelinui. Kartu bus siekiama, jog mokesčių sistema ūkininkams ir kitiems verslams būtų „teisingesnė ir vienodesnė“.
Pirmadienį paskelbtame naujos Vyriausybės programos projekte pažymima, kad pagal mokestinių pajamų struktūrą Lietuva pernelyg pasikliauja netiesioginiais mokesčiais, o nemenkos dalies jų net nesugeba surinkti.
Be to, būsima Vyriausybė numato svarstyti galimybes atsisakyti reinvestuoto pelno apmokestinimo, mažinti biudžeto priklausomybę nuo netiesioginių mokesčių – PVM ir akcizų.
