G.Skaistė: didesnę pagalbą verslui lėmė ir kitų šalių sprendimai

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad nemažą valstybės paramą verslui dėl itin išaugusių energijos kainų 2023 metų biudžete lėmė ir kitų Europos Sąjungos šalių sprendimai padėti savo verslui bei Vyriausybės siekis palaikyti įmonių konkurencingumą.
Verslas
Verslas / 123RF.com nuotr.

G.Skaistė kartojo pasigendanti Europos Komisijos (EK) vaidmens koordinuojant pagalbą verslui.

„Šiuo metu itin pasigendu Europos Komisijos vaidmens koordinuojant šios pagalbos teikimą ir matosi, kad bendras konkurencingumo lygis nėra išlaikomas ir šalys taiko įvairiausius susigalvotus modelius, todėl tikrai reaguojame į tai, ką daro kitos valstybės. Norint išlaikyti tą konkurencingumą sveiką su kitomis valstybėmis, turėjome pasiūlyti tam tikras priemones“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė G.Skaistė.

Jo teigimu, siūlymui įmonėms mokėti dalines kompensacijas už elektrą įtakos taip pat turėjo kitų valstybių sprendimai.

„Man, kaip finansų ministrei, labai svarbu palaikyti bendrą vienodą konkurencingumo lygį su kitomis valstybėmis, kurios yra Europos Sąjungoje, nes verslas turėtų konkuruoti tarpusavyje savo efektyvumu, o ne tuo, kokią išmonę turi Vyriausybės, rengdamos vieną ar kitą paramos paketą“, – teigė finansų ministrė.

Vyriausybės atstovai iki spalio pradžioje pristatyto 2023 metų biudžeto projekto nuolat kartojo, kad verslui nebus mokamos kompensacijos už elektrą, tačiau galiausiai pasiūlė subsidijas. Joms numatyta 446 mln. eurų (šių metų ketvirtąjį ir kitų metų pirmąjį ketvirčius).

Pasak G.Skaistės verslui tokio pat dydžio kompensacijos, kaip gyventojams, būtų pernelyg brangios, nes įmonės sunaudoja apie 70 proc. visos elektros energijos.

„Šios pasiūlytos kompensacijos verslui yra su tam tikru dalinimosi aspektu, kuomet verslui kompensuojama ne visa kaina, bet dalinimasis virš tam tikros ribos ir tai turbūt skatina verslą irgi taupyti elektros energiją“, – teigė finansų ministrė.

Verslui iš valstybės biudžeto būtų kompensuojama pusė elektros kainos, viršijančios 24 centus už kilovatvalandę šių metų paskutinįjį ketvirtį ir 28 centus – kitų metų pirmąjį ketvirtį. Be to, įmonės, kurių sąnaudos energetikai viršys 10 proc. jų išlaidų, iki balandžio pabaigos galės nemokėti mokesčių.

Vokietija, paskelbusi apie 200 mlrd. eurų apsaugoti savo vartotojus nuo sparčiai augančių kainų, sulaukė kai kurių Europos Sąjungos šalių kritikos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis