„Vyriausybė pasiūlė vakarietišką modelį, kuris taikomas plačiai kitose valstybėse, taikant gana plačias žirkles, tam, kad savivaldybės galėtų vykdyti tam tikrą politiką. (...) Klasikinis modelis, kuomet gana plati mokėtojų bazė, bet tarifas gana santykinai žemas. Tie mitai apie tūkstantinius mokesčius yra labiau mitas nei tai, kas yra pasiūlyta“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.
„Girdime nuogąstavimus visuomenėje dėl to, kad savivaldybės galėtų pritaikyti maksimalius tarifus plačiam ratui gyventojų ir diskutuojant Seime esame atviri pasiūlymams ir svarstymams, kaip būtų galima įsivesti saugiklius, kad savivaldybės nepiktnaudžiautų ta galimybe“, – kalbėjo G.Skaistė.
Ji priminė, kad pagal panašų modelį taikomas žemės mokestis, kurio „žirklės“ yra nuo 0,01 iki 4 proc., tačiau tarifas, kurį taiko dauguma savivaldybių, anot ministrės, yra pakankamai žemas ir vidutiniškai siekia 0,9 procento. Pasak G.Skaistės, 4 proc. taikoma itin retai, dažniausiai apleistam sklypui, kad paskatintų jo savininką susitvarkyti.
„Norėtųsi savivaldybėmis pasitikėti, natūralu, kad jos labiausiai suinteresuotos šio mokesčio veikimu, kadangi pajamos keliauja savivaldybėms“, – sakė G.Skaistė.
Laisvės partijai siūlant šiuo mokesčiu neapmokestinti pagrindinio būsto, ministrė teigė, kad diskutuoti Seime galima dėl visų pasiūlymų, kol išlaikomas Vyriausybės pasiūlytas „karkasas“ ir sprendimas logika, kad apmokestinamas nekilnojamo turto objektas, o ne vertė.
„Tam, kad būtų galima pereit nuosekliai prie nekilnojamojo turto mokesčio logikos, kad būtų objektas apmokestinamas, man atrodo, apie kitus detalumus galima diskutuoti. Seime dar diskusijos vyksta, likusi dar viena stadija iki įstatymo priėmimo“, – sakė G.Skaistė.
Ji taip pat pažymėjo, kad pritaikius NT mokestį, pirmasis mokėjimas būtų tik 2026 metais.
„Jei žvelgiant į dabartinį palūkanų normų pakėlimą, manome, kad yra pasiektas pikas jų kėlime ir tikėtina, kad norint paskatinti ekonomikos augimą, vidutiniu laikotarpiu Europos Centrinis Bankas imsis palūkanų normų mažinimo politikos, o mokestis yra ilgalaikis sprendinys, (..) tai aš labai prie šios dienos aktualijų priimant tokį ilgalaikį sprendimą nesiriščiau“, – teigė ministrė.
Seimas prieš savaitę po svarstymo pritarė pritarė 0,05–4 proc. tarifo „žirklėms“, o konkretų mokestį nustatytų savivaldybės. Dabar liko paskutinis balsavimas, po kurio įstatymą pasirašius prezidentui, jis įsigaliotų nuo 2025 metų.
Projektu būtų neapmokestinama pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos (vidutinė būsto vertė). Be to, siūloma leisti savivaldai nustatyti didesnį NT mokestį, jeigu statinys neturi suformuoto žemės sklypo.
Valdančiosios koalicijos narės Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas antradienį pasiūlė neapmokestinti pagrindinio būsto net ir priėmus naująjį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, leidžiantį savivaldybėms nustatyti 0,05–4 proc. tarifą.
