Pasak ministrės, planą prisireikė atnaujinti dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos ir naujos ekonominės realybės.
„Atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją, pristatomos milijardo eurų investicijos į energetinį ir kibernetinį saugumą. Tai užtikrins mažesnes sąskaitas tiek verslui, tiek žmonėms, tiek viešajam sektoriui. Pasikeitus geopolitinei situacijai ir ekonominei realybei, turime papildomas galimybes ir poreikį investuoti į papildomus tikslus“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė G.Skaistė.
Pasak jos, taip pat atsirado pokyčių dėl subsidijų, numatytų Lietuvai šiame plane.
„Kadangi Lietuvos ekonomika pandemijos laikotarpiu nukentėjo mažiau, Lietuvai 125 mln. eurų sumažinta subsidijų dalis. Ši dalis perkelta į skolintą dalį“, – paaiškino G.Skaistė.
Ji nurodė, kad Lietuva nusprendė turėti rusiškų prekių embargą ir nors yra galimybių įsigyti energetinių išteklių iš kitur, tenka mokėti brangiau, tad būtina investuoti į papildomą vietinę elektros genreaciją.
„Didžiąją dalį numatyta investuoti į atsinaujinančią energetiką – 795 mln. eurų iš paskolinės dalies. Dar tikimės pritraukti 273 mln. eurų papildomai. Taip pat numatyta pastatų renovacijai skirti 141,5 mln. eurų, 2,4 mln. eurų – energetikos sektoriaus modeliavimo studijai, 25 mln. eurų – kibernetiniam saugumui“, – kalbėjo G.Skaistė.
Dar 9 mln. eurų bus skirti „Darnaus judumo fondo“ plėtrai.
Lėšas į atsinaujinančią energiją planuojama investuoti per ateinančius trejus metus.
„Lėšos numatytos tiek savivaldai, tiek ir viešajam sektoriui, taip pat energetinėms bendrijoms, daugiabučių bendrijoms ir vadinamosioms skurdo bendrijoms. Žmonės galės sudaryti bendrijas ir gauti mažesnes sąskaitas. Šiai priemonei lėšos keliauja tiek iš subsidijų, tiek iš paskolinės dalies“, – nurodė politikė.
Taip pat numatyta investuoti į energetikos sistemos modeliavimo studiją, kadangi, pasak G.Skaistės, Lietuva kelia sau naują ambiciją padidinti elektros generaciją Lietuvoje bei nori tapti elektrą eksportuojančia valstybe, o ne ją importuojančia.
„Tam norime turėti daugiau atsinaujinančių energijos išteklių ir nepriklausyti nuo Rusijos ar kitos šalies iškastinio kuro“, – kalbėjo G.Skaistė.
Pastatų renovacijai numatyta papildomas 141,5 mln. eurų. Tai reiškia, kad 1300 daugiabučių namų bus suteiktos lengvatinio kredito palūkanos, viršijančios 3 proc, o dar 1660 daugiabučių namų bus suteikta techninė pagalba.
Valstybės kibernetiniam saugumui papildomai bus skiriami 25 mln. Šios lėšos bus nukreiptos tiek į kompetencijų stiprinimą viešajame ir privačiame sektoriuje, taip pat į visuomenės švietimą, kaip galima sustiprinti prevenciją kibernetinio saugumo srityje.
G.Skaistė nurodė, kad dabar atnaujintas planas bus teikiamas viešosioms konsultacijoms, bus laukiama socialinių partnerių pastabų.
Lietuva praėjusią savaitę Europos Komisijai (EK) pateikė pirmąjį „Naujos kartos Lietuva“ plano mokėjimo prašymą. Planuojama, kad gavus pozityvų EK vertinimą, Lietuva gaus 565 mln. eurų subsidiją.
