„Su Lenkija turime daug bendrų taškų ES ekonominėje ir finansų darbotvarkėje. Sutarėme ir toliau bendradarbiauti tokiais visos ES mastu svarbiais klausimais kaip fiskalinių taisyklių peržiūra ar finansų sektoriaus vystymas ir kylančių rizikų valdymas. Be to, tiek Lietuva, tiek ir Lenkija turi aktualios patirties nacionaliniu lygiu kovojant su šešėliu ir mokesčių vengimu – tai dar viena sritis aktyviam dvišaliam dialogui“, – teigė G.Skaistė.
Susitikime ministrai G.Skaistė ir T.Kościński sutarė, jog svarbu rasti konsensusu grįstą sprendimą dėl tarptautinio pelno mokesčio. Lietuva drauge su kitomis 133 šalimis palaiko šio tarptautinio sutarimo pagrindinį siekį – kovoti su agresyviu mokesčių planavimu. Anot ministrės, svarbu užtikrinti, kad taikymas ES būtų nuoseklus ir užtikrintų vienodas konkurencines sąlygas visoms šalims. Abu ministrai pažymėjo, jog po laukiamo galutinio susitarimo tarptautiniu mastu, kurio tikimasi artimiausiais mėnesiais, bus galima aiškiau įvertinti galimą poveikį nacionaliniams ir viso regiono pelno apmokestinimo modeliams.
Anot ministrės G.Skaistės, Lietuva nuosekliai remia bendradarbiavimą PVM mokesčių srityje, taip pat iniciatyvas kovoti su mokesčių vengimu, sukčiavimu ir slėpimu. Ministrai sutaria, jog būtina dėti papildomas pastangas mažinant PVM atotrūkį, efektyviai keistis informacija ir geriau valdyti kylančias rizikas.
Kalbant apie Stabilumo ir augimo pakto (SAP) taisyklių peržiūrą, finansų ministrai sutaria, jog fiskalinis tvarumas yra esminis ilgojo laikotarpio tikslas, nepamirštant paskatų augimui. Anot ministrės G.Skaistės, Lietuva mato galimybę peržiūrėti esamų SAP lankstumo sąlygų tinkamumo kriterijus, sukuriant papildomas galimybes vykdyti produktyvias investicijas, kurios stiprintų šalių ekonomikų augimą ir didintų fiskalinį tvarumą. Tuo pačiu, anot ministrų, būtina nepamiršti investicijų ir į krašto apsaugą, kas yra tai itin svarbu mūsų regione.
Finansų ministrų G.Skaistės ir T.Kościński susitikimas – sudėtinė bendro Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybių darbotvarkės Varšuvoje dalis. Vėliau seksiančio dvišalio Vyriausybių posėdžio metu premjerai pasirašys bendrą deklaraciją dėl šalių bendradarbiavimo.
Susitikimuose Varšuvoje ieškoma galimybių, kaip toliau stiprinti Lietuvos ir Lenkijos dvišalį bendradarbiavimą, ypač tokiose srityse kaip saugumas ir gynyba, vidaus reikalai, ekonomika ir energetika. Aptariamas strateginių infrastruktūros projektų įgyvendinimas ir šalių bendradarbiavimas ES ir NATO formatais. Vyriausybių posėdyje bus kalbama apie tautinių mažumų tapatybės išsaugojimo svarbą ir jų indėlį į dvišalių santykių stiprinimą.
Pirmasis Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdis įvyko prieš metus – 2020 m. rugsėjo 17 d.
