„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

G.Skaistė: Lietuva pasirengusi diskutuoti dėl ES fiskalinių taisyklių peržiūrėjimo

Lietuva yra pasirengusi konstruktyviai diskutuoti dėl Europos Sąjungos (ES) Stabilumo ir augimo pakte įtvirtintų fiskalinių taisyklių peržiūrėjimo, tačiau nebūtų linkusi radikaliai keisti egzistuojančią sistemą, susitikime su Europos Komisijos (EK) viceprezidentu Valdžiu Dombrovskiu teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Gintarė Skaistė
Gintarė Skaistė / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Susitikime taip pat aptartas „Naujos kartos Lietuva“ planas ir Bankų sąjungos užbaigimo iniciatyvos, teigiama Finansų ministerijos pranešime.

„Stabilumo ir augimo pakto peržiūros tikslas turėtų būti ne tik taisyklių supaprastinimas, bet pirmiausia jų veiksmingumo, skaidrumo, nuspėjamumo didinimas ir valstybių narių atsakomybės už taisyklių laikymąsi stiprinimas. Fiskalinio tvarumo užtikrinimas ir makroekonominių disbalansų užkardymas turėtų išlikti fiskalinės sistemos pagrindu“, – sakė G.Skaistė.

Stabilumo ir augimo pakto peržiūra šiuo metu yra laikinai sustabdyta dėl COVID-19 pandemijos. EK peržiūrą planuoja atnaujinti rudenį.

G. Skaistė susitikime su V.Dombrovskiu dėkojo EK konstruktyvų ir glaudų bendradarbiavimą viso nacionalinio „Naujos kartos Lietuva“ plano rengimo metu bei pozityvų plano įvertinimą.

„Tikiuosi, kad tolesni procesai taip pat bus sklandūs ir ES Taryba Lietuvos planą patvirtins liepos pabaigoje, suteikiant pagrindą pirmiesiems lėšų išmokėjimams. „Naujos kartos Lietuva“ plane numatytos būtinos reformos ir investicijos, eilę metų akcentuotos EK vertimuose ir Tarybos rekomendacijose Lietuvai“, – tvirtino G.Skaistė.

Pasak jos, plano įgyvendinimas sudarys sąlygas aukštos pridėtinės vertės ekonomikos spartesniam kūrimui, skaitmeninei ir žaliajai transformacijai, geresnių švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų teikimui, o tuo pačiu ir teisingesnės ir atsparesnės šalies vystymui.

Sulaukus ES Tarybos galutinio „Naujos kartos Lietuva“ plano patvirtinimo liepą, Lietuvą galėtų pasiekti ir numatytas 13 proc. avansinis finansavimas. Iš viso 2021-2026 metais Lietuvai numatyta skirti 2,225 mlrd. eurų, kurie šalį pasieks dalimis, tik įgyvendinus plane numatytus tikslus ir pasiekus su EK suderintus rodiklius konkrečiose srityse.

Tuo pačiu susitikime aptartas ir Bankų sąjungos užbaigimo klausimas. Anot G.Skaistė, labai svarbu ir toliau tęsti diskusijas siekiant visų šalių interesus atitinkančio progreso šioje srityje. Susitikimo metu akcentuota, jog esminis dėmuo Bankų sąjungos užbaigimui yra jos „trečiojo ramsčio“ – Europos indėlių draudimo sistemos (EDIS) – sukūrimas, kuris prisidėtų prie ES bankų sistemos stabilumo ir sustiprintų indėlininkų apsaugą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs