Antradienį Finansų ministerija pristatė ilgai lauktą mokesčių reformą. Joje – siūlymai siekti panašesnio savarankiškai ir pagal darbo sutartis dirbančiųjų apmokestinimo, taip pat nekilnojamojo turto (NT) mokestis ir įvairūs pokyčiai smulkiajam verslui.
Kai prieš kelerius metus mokesčių reforma buvo pradėta rengti, ekspertai nemažai dėjo lūkesčių į nereikalingų lengvatų atsisakymą. Viltasi, kad tai reikšmingai papildys ir šalies biudžetą. Visgi per šios Vyriausybės kadenciją prisidėjo ir naujų lengvatų – pavyzdžiui, laikina pridėtinės vertės mokesčio (PVM) restoranams ar nuolatine tapusi viešbučiams, o po reformos biudžetas papilnės nežymiai – mažiau nei 200 mln. eurų.
Interviu 15min finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtino, kad šios mokesčių reformos tikslas – ne papildyti biudžetą, o padaryti mokesčių sistemą teisingesnę, labiau orientuotą į augimą.
„Ir kad mes visi mokėtumėme pagal savo galimybes, o ne pagal tai, kokią veiklos rūšį esam pasirinkę“, – tvirtino ministrė.
Pasak jos, didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į tų lengvatų, kurios kainuoja santykinai brangiai, bet atneša nedaug naudos visuomenei, atsisakymą. Tarp tokių – galiojantys mažesni pelno mokesčiai gyvybės draudimo ir sveikatos priežiūros įmonėms, atskaitymai įsigyjant automobilius, GPM susigrąžinimas už įmokas į investicinį gyvybės draudimą ir kaupimą trečioje pakopoje.
Interviu 15min portalui ministrė taip pat atsakė, kodėl maksimalus GPM tarifas turtingiausiems mažėja nuo 32 proc. iki 27 proc., kodėl daugiausia dėmesio skirta savarankiškai dirbančiųjų apmokestinimui, kokie pasiūlymai reikalaus daugiausia kompromisų, ar gali keistis NT mokestis, kaip bandoma užkirsti kelią verslininkų pomėgiui iš įmonės kišenės pirkti automobilius ir kodėl neišbraukta dyzelino lengvata ūkininkams.
