„Esminis karkasas, logika, ant kurio sudėliotas mokesčio įstatymo projektas, išlieka, tuo tarpu sudedami papildomi saugikliai, nes visuomenė nuogąstavo, kad atskiros savivaldybės gali piktnaudžiauti nustatytu plačiu tarifų diapazonu“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G.Skaistė.
„Todėl siūloma nustatyti, kad gyventojų turtui būtų taikomas ne didesnis kaip 0,5 proc. – nuo 0,05 iki 0,5 proc. – tarifas ir savivaldybės turėtų laisvę tame diapazone nusistatyti, o (...) apleistam turtui paliekamas tarifų diapazonas nuo 0,5 iki 4 proc. (...) Instrumentas savivaldai išlieka, bet atsiranda saugikliai, kurių visuomenė norėjo“, – teigė ministrė.
Ji taip pat sakė išliekanti atvira diskusijoms dėl šio mokesčio, jei jo esmė nesikeistų.
„Visuomet esame atviri diskusijoms, jei išlaikoma esminė logika – tarifas santykinai nedidelis, neapmokestinama dalis pirmajam būstui, yra gana plati mokėtojų bazė ir pajamos keliauja savivaldybėms, kurios investuoja į infrastruktūrą aplink tuos nekilnojamo turto objektus. Jei išlaikoma mokesčio projekto esmė, tai apie atskirus modalumus esam atviri diskutuoti“, – aiškino G.Skaistė.
Ministrė pabrėžė, kad du trečdaliai gyventojų už pirmąjį būstą nemokės, nes jie patenka į neapmokestinamą erdvę.
„Visi, kurie yra iki savo savivaldybės vidurkio ar net viršija 50 proc. savivaldybės vidurkį, turėtų teisę į neapmokestinamą dydį savo pirmam būstui. Manom, kad fundamentali žmogaus teisė yra turėti gyvenamą vietą, todėl yra didelis, platus nemokestinamas pajamų dydis pirmam būstui“, – sakė G.Skaistė.
Paklausta, kada Seimo salę galėtų pasiekti galutinis pataisų variantas, ministrė sakė, kad pirmiausia reikia sulaukti reakcijų bei aptarti pasiūlymą su kitomis politinėmis jėgomis.
Kitas pasiūlymo autorius – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė teigė, kad dėl pataisų priėmimo bus balsuojama tik esant garantijai, kad tai pavyks padaryti. Jo teigimu, kompromisą dėl to pirmiausia reikia rasti koalicijoje.
„Čia yra pirmiausia komiteto reikalas apsvarstyti (pateiktus pasiūlymus – BNS). Komitete turime registruotų labai daug kitų Seimo narių pasiūlymų. Komitetas pirmiausiai turėtų apsvarstyti ir toliau būtų sprendžiama dėl tolimesnės eigos“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė M.Lingė.
„Į tolimesnę stadiją eisime tik tada, kai turėsime garantiją, kad tai gali tapti priimtu įstatymu. Kol tebevyksta diskusijos ir to užtikrintumo neturime, tol, matyt, ir neskubėsime“, – pridūrė jis.
G.Skaistė bei M.Lingė trečiadienį įregistravo pakoreguotas NT įstatymo pataisas, kuriomis pagrindiniam būstui siūlo taikyti 0,05–0,5 proc. mokesčio tarifą.
Tokį tarifą siūloma taikyti ir 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianą viršijantiems sodams, fermoms, šiltnamiams, garažams, taip pat pagalbinio ūkio, mokslo, religinės bei poilsio paskirties statiniams ir patalpoms, jei jos neterminuotai ar ilgiau nei mėnesiui nėra perduotos juridiniam asmeniui.
Tuo metu aukštesnį – 0,5–4 proc. – intervalą siūloma taikyti apleistiems ir neprižiūrimiems NT objektams. Komerciniam turtui savivaldybės galėtų nustatyti 0,5–3 proc. tarifą.
Seimas spalio 10-ąją po svarstymo pritarė naujoms NT mokesčio įstatymo pataisoms, tačiau valdančiajai koalicijai nesutariant dėl naujo mokesčio modelio, balsavimas dėl jų priėmimo nukeltas į lapkritį.
Nauji NT mokesčio tarifai įsigaliotų nuo 2025 metų, o pirmasis mokėjimas būtų 2026 metais.
