„Man atrodo, kad dirbančiųjų supriešinimas pagal darbo santykius ir individualią veiklą yra šiek tie savotiškas. Man atrodo, kad žmonės turėtų mokėti mokesčius pagal tai, kiek pajamų uždirba, o ne pagal tai, kaip jie save pavadina – ar jie pagal verslo liudijimą (dirba – BNS), ar pagal individualią veiklą, ar pagal darbo santykius, ar pagal pažymą“, – LRT radijui trečiadienį sakė G.Skaistė.
„Žmogus jeigu surenka vienokį ar kitokį dydį pajamų, turėtų pagal tą pajamų lygį ir būti apmokestinamas“, – pridūrė finansų ministrė.
G.Skaistė pabrėžė, kad antradienį pristatyta siūloma mokesčių reforma neapima dirbančiųjų pagal darbo sutartis, kuriems, pasak jos, niekas nesikeičia.
Pasak ministrės, kartu su kitų metų biudžetu planuojama didinti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), jeigu tai leis biudžeto galimybės.
„Drauge su biudžetu, jeigu turėsime papildomos erdvės po šios reformos, tikrai planuojame didinti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį, kad darbo santykių apmokestinimas pamažėle mažėtų ir pajamų nelygybė tokiu būdu mažėtų“, – teigė G.Skaistė.
Finansų ministerija individualią veiklą siūlo apmokestinti 20 proc. GPM tarifu jį didinant palaipsniui: 2025 metais – nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 proc. 2024 metais GPM tarifas individualiai veiklai nesikeistų.
Pasak G.Skaistės, nuo 2025 metų tarifai pilna apimti būtų taikomi tik pasiekus viršutinę 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą per metus arba tiems gyventojams, kurie per mėnesį iš individualios veiklos uždirbs bent 3 tūkst. eurų.
Finansų ministrė teigė rengiant mokesčių reformą nuolat jautųsi verslo spaudimą, tačiau tikino girdėjusi jo atstovų argumentus bei pastabas.
„Tą spaudimą (verslo – BNS) jaučiau nuolat ir lobistų bandymas įtakoti procesą buvo jaučiamas nuolat. (...) Man atrodo, kad tas įsivaizdavimas, kad aš susėsiu su penkiais lobistais kambaryje ir nusipaišysiu ateinančią mokesčių reformą, jis buvo klaidingai įsivaizduotas“, – teigė G.Skaistė.
„Už pasiūlymus turi atsakomybę prisiimti tie žmonės, kurie atstovauja viešąjį interesą ir šiuo atveju tai yra valstybinės institucijos“, – kalbėjo finansų ministrė.