Pasak Gintarės Skaistės, Vyriausybė išlaidų mažinti neketina, tačiau šiemet Lietuvai dar teks pasiskolinti.
„Turbūt visas pasaulis eina tuo pačiu keliu, nieko čia labai naujo nepasakysiu. Tendencijos yra tokios, kad pirmiausia yra rekomendacijos išsaugoti darbo vietas ir palaikyti ekonomikos sveikatą tokią, kokia ji yra šiandien“, – LRT radijui sakė G.Skaistė.
Anot jos, bet koks išlaidų karpymas atsilieptų nedarbo lygio augimui, o tai būtų skausmingesnės ir labiau ilgalaikės pasekmės negu išaugęs valstybės skolos lygis.
Ministrė detalizavo, kad biudžeto peržiūrą numatoma atlikti atsižvelgiant ir į pandemijos suvaldymą.
„Planuojame atnešti biudžeto pakeitimus į Seimą gegužės mėnesį ir, tikėtina, kad jis bus peržiūrėtas dviem kryptimis. Viena, tai pridedant papildomas išlaidas, susijusias su pandemijos suvaldymu bei tam tikrais projektais, kurie bus įtraukti iš „Naujos kartos Lietuva“ plano, tai yra, vadinamojo atsigavimo fondo, kurį finansuoja Europos Komisija“, – sakė G.Skaistė.
„Tai tie projektai, kurie bus įgyvendinami šiemet, jie bus įtraukti į biudžetą“, – pridūrė ji.
G.Skaistės teigimu, dėmesio pareikalaus ir išlaidos, susijusios su pandemijos suvaldymu, vakcinavimu procesu, darbo vietų išsaugojimu.
„Suplanuoti, kiek konkrečiai pandemija truks, buvo pakankamai sudėtinga, todėl iškart sakėme, kad planuojame pusmečiui, o paskui grįšime ir dar kartą pasižiūrėsime: jeigu pandemijos suvaldymas šiek tiek užsitęs, tai koreguosime ir biudžeto išlaidas“, – aiškino ministrė.
Ji atkreipė dėmesį, kad pajamų surinkimas iš mokesčių yra šiek tiek geresnis, negu tikėtasi, tad bus „numatymai ir pajamų projekcijose“.
„Bet taip pat Seime yra ir iniciatyvos dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų labai nukentėjusiems sektoriams. Tai jos mažintų biudžeto pajamas. Tai turbūt visa tai reikės numatyti ir naujame biudžeto projekte“, – aiškino G.Skaistė.
Patvirtintas 2021 metų valstybės biudžeto pajamų planas (be ES lėšų) sudaro 8,989 mlrd. eurų, su ES lėšomis – 11,252 mlrd. eurų.
G.Skaistė nepritaria PVM lengvatai maistui
G.Skaistė teigia nepritarianti parlamentarų siūlomam lengvatiniam pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifui maisto produktams. Pasak jos, naudos vartotojai beveik nepajustų, tačiau valstybės biudžetas prarastų didelę dalį įplaukų.
„Visos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos dažniausiai didžiąja dalimi nusėda tarpininkų arba gamintojų kišenėse, bet tikrai ne vartotojų, todėl tikimybė, kad nuo PVM mokesčio lengvatos maistui įvedimo sumažėtų maisto kainos, yra minimali. Visas pridėtinės vertės mokesčio lengvatas aš vertinu ganėtinai skeptiškai ir labai atsargiai, todėl šiai lengvatai aš asmeniškai nepritariu“, – sakė G.Skaistė.
Visas pridėtinės vertės mokesčio lengvatas aš vertinu ganėtinai skeptiškai ir labai atsargiai.
Jos teigimu, kad lengvata daugiausiai naudos suteiktų didelėms maisto prekybos įmonėms.
„Jis nebūtų pigesnis ir turbūt iš to labiausiai prasigyventų „Maxima“, „Rimi“, „Iki“ ir kitos panašaus profilio įmonės“, – sakė ministrė.
Darbo partijos frakcijos narių registruotais pakeitimais 5 proc. PVM tarifas būtų taikomas aliejui, daržovėms, duonai, kruopoms, makaronams, miltams, pienui, sviestui, šviežiai mėsai, šviežiai žuviai, vaisiams. Jis įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos.
Šių metų sausį Seime jau buvo registruota pataisa, numatanti PVM lengvatą būtiniausiems maisto produktams, kuri siektų 9 proc., taip pat ekologiškai bei pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintai produkcijai. Ją pateikė socialdemokratas Eugenijus Sabutis.
Tačiau G.Skaistė teigiamai vertino siūlomą PVM lengvatą maitinimo, sporto, kino bei kultūros sektoriams. Praėjusią savaitę parlamentarai po svarstymo pritarė šioms pataisoms, kurios turėtų pagelbėti dėl karantino savo veiklą labiausiai apribojusiems verslams.
„Seimo narių siūlymas yra nukreiptas į labiausiai nukentėjusius sektorius ir jis pristatomas ne kaip priemonė, kuri padėtų sumažinti kainą vartotojams, kuo aš asmeniškai kaip ekonomistė tikrai netikiu, bet kaip parama verslui, nes jis pandemijos metu yra labai stipriai nukentėjęs. Jis yra uždarytas ir jam atsistoti ant kojų reikia papildomų priemonių ne tik subsidijų pavidalu šiandien, bet ir vidutiniu laikotarpiu per ateinančius metus“, – sakė G.Skaistė.
„Kaip parama verslui tokia priemonė galėtų egzistuoti, ji turėtų būti laikina. Kiek žinau, pristatoma, kad ji galiotų pusantrų metų, tiesiog labai tikiuosi, kad tas laikinumas ne tik deklaruojamas, bet tai visgi ir bus laikina priemonė, skirta išsikapstyti iš koronaviruso pandemijos“, – kalbėjo ji.
Priėmus pataisas, 9 proc. PVM tarifas nuo šių metų liepos iki 2022 metų pabaigos galiotų kavinių, barų, restoranų ir kitų maitinimo įstaigų paslaugoms, nesusijusioms su alkoholiu, o kultūros srityje lengvata galiotų visų rūšių meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, aktoriams, dainininkams, muzikantams, dirigentams, šokėjams, skaitovams, cirko artistams, taip pat kino, sporto renginiams, klubams, privačių žmonių teikiamoms sporto paslaugoms.
