„Lietuvos fintech bendruomenė imasi lyderystės ir siekia užkariauti pasaulį novatoriškomis, efektyviomis ir į vartotoją orientuotomis idėjomis. Mes, kaip valstybė, galime prie to prisidėti – taikydami šiuolaikinius iššūkius atliepiantį reguliavimą, greitas ir konkrečiam atvejui pritaikytas viešąsias paslaugas, taip pat suvienijant atsakingų institucijų ir rinkos dalyvių jėgas rizikų valdymui, taip užtikrindami stabilią ir gerą reputaciją turinčią ekosistemą. Kitaip tariant, tvirtai tikiu, jog palankus reguliavimas ir saugi aplinka bus erdvė Lietuvoje augti finansinių technologijų „vienaragiams“, – teigė finansų ministrė G.Skaistė.
Anot ministrės, norint užtikrinti tolimesnę sektoriaus plėtrą būtina išnaudoti augančių skaitmeninių paslaugų paklausos galimybes, nepamirštant ir tarpvalstybinių paslaugų skatinimo bei rizikų valdymo, kibernetinio saugumo ir pinigų plovimo prevencijos stiprinimo.
Kaip konferencijoje minėjo G.Skaistė, Lietuvos fintech sektorius generuoja reikšmingą vertę tiek klientams, tiek ir visai ekonomikai, kurdamas aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, mokėdamas mokesčius ir prisidėdamas prie dinamiškos startuolių ekosistemos kūrimo. Svarbu pažymėti, kad tai atsispindi ir smarkiai išaugusiose bendrose investicijose į Lietuvos technologijų startuolius.
Tuo pačiu ministrė teigė, jog fintech sektorius yra vienas Vyriausybės prioritetų, todėl siekiama užtikrinti tolesnę jo plėtrą ir brandą. Vertinant tiek nacionalinį fintech sektoriaus, tiek ir šiandieninių tendencijų kontekstą, suburta rinkos dalyvių ir viešojo sektoriaus atstovų grupė, siekiant parengti 2022–2027 m. Lietuvos fintech sektoriaus plėtros gaires.
Numatyta, jog pagrindinės keturios gairių kryptys apims: kokybinę sektoriaus plėtrą ir brandą; inovacijų kūrimo ir taikymo skatinimą; skaitmeninių finansinių paslaugų vartojimo didinimą; rizikų valdymo stiprinimą.
Europos Komisija šiemet pateikė siūlymą dėl europinio lygmens AML sistemos stiprinimo bei naujų taisyklių, skirtų kovos su pinigų plovimu ir kibernetiniu saugumu rizikų valdymu paketą, kuris, anot ministrės, užtikrins vienodą AML/CFT įgyvendinimą. Be to šis paketas padės pagrindus veiksmingai veikiančiam ES lygmens priežiūros mechanizmui, kurio centras galėtų įsikurti Lietuvoje.
„Išsikėlėme aiškią ambiciją tapti Europos AML kompetencijų centru. Turime sukaupę aktualią institucinę ir reguliacinę patirtį valdant rizikas finansų sektoriuje, regione išsiskiriame talentingų specialistų pasiūla ir bendradarbiavimu su privačiu sektoriumi – Lietuvoje pradėjo veikti Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras, vienijantis privatų ir viešąjį sektorius. Visa tai sudaro tvirtą pagrindą pretenduoti į AML centro pozicijas“, – teigė G.Skaistė.
Ministerija primena, jog Lietuvos finansinių technologijų pasiekimai pripažįstami pasauliniuose fintech indeksuose – esame viena iš mažiausiai rizikingų jurisdikcijų dėl pinigų plovimo rizikos, atitinkamai skirta 9 vieta pasaulyje ir 6 vieta ES „Basel Institute on Governance AML index“ reitinge.
