„Metiniai netekimai dėl šios lengvatos taikymo yra 130 mln. eurų. Tai tikrai yra labai ženkli suma (...) Norint, kad biudžeto deficitas išliktų toks pat, reikės mažinti kitą pagalbą verslui“, – antradienį spaudos konferencijoje Vyriausybėje sakė G.Skaistė.
„Verslo paramos pakete pagrindinė priemonė yra dalinis elektros kainų kompensavimas, tai atsižvelgiant į realias kainas pirmąjį ketvirtį matysime, ar yra poreikis mažinti šį paramos priemonės formatą“, – pridūrė ji.
Finansų ministrė pabrėžė, kad PVM lengvata maitinimo verslui visiems metams nebuvo planuota, todėl jos įteisinimas iškėlė iššūkių, kaip nedidinti 4,9 proc. BVP biudžeto deficito.
„Kadangi biudžete buvo numatytas deficitas 4,9 proc., o netekimai iki metų galo PVM lengvatos nebuvo įskaičiuoti, tai reiškia, kad minusas papildomai padidėjo 60 mln. eurų“, – sakė finansų ministrė.
„Tokios iniciatyvos Seime iškraipė mūsų mokestinę sistemą – buvo nesisteminės ir netikslingos“, – pridūrė ji.
Lietuvos banko vadovo Gediminas Šimkus atmetė kritiką, jog Vyriausybė neįsiklausė į daugkartinius centrinio banko perspėjimus, kad PVM lengvatos maitinimo sektoriui turi nelikti.
„Nemanau, kad Vyriausybė mūsų neišgirdo. Šitoje vietoje (dėl PVM lengvatos restoranams – BNS) su Vyriausybe mūsų nuomonės sutapo (...), bet Seimas priėmė tokį sprendimą, nors visą informaciją apie galimas pasekmes Biudžeto ir finansų komitetui buvome pateikę“, – žurnalistams sakė G.Šimkus.
Seimas praėjusį antradienį priėmė Laisvės partijos siūlymą ir lengvatinį 9 proc. PVM tarifą maitinimo sektoriui pratęsė iki 2023 metų pabaigos, o ne pusmečiui, kaip planavo Vyriausybė. Tai, pasak premjerės Ingridos Šimonytės, biudžete atvėrė apie 60 mln. eurų skylę.
Verslui 2023-ųjų biudžete numatyta daugiau nei 220 mln. eurų kompensacijų – valstybė padengs pusę įmonių mokamos elektros kainos, viršijančios 28 centus už kilovatvalandę.
