„Šią poziciją mes ne kartą esame išsakę, PVM lengvatų, kurios yra taikomos tuose sektoriuose, kuriuose kainos dažniausiai yra nereguliuojamos, jos yra netaiklios, naudą gauna ne galutiniai vartotojai, o perpardavėjai, didieji prekybos centrai ir tiekėjai“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G.Skaistė.
Prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė antradienį teigė, jog ieškant būdų kovoti su aukšta infliacija, PVM lengvata maistui būtų įmanoma, tačiau reikėtų ieškoti modelio, kad jos naudą pajustų galutinis vartotojas.
G.Skaistės teigimu, reaguojant į maisto kainų augimą geriau didinti labiausiai socialiai pažeidžiamų žmonių pajamas.
„Matant maisto infliaciją yra daromi sprendimai dėl socialiai pažeidžiamiausių grupių pajamų augimo, kad jų perkamoji galia būtų išsaugota, manome, kad tie sprendimai yra taiklesni“, – kalbėjo ministrė.
Pasak G.Skaistės, PVM lengvata Lietuvoje yra efektyvi tik ten, kur kainos yra reguliuojamos – Vyriausybės parama šildymo išlaidoms padengti šiuo atveju yra tikslesnė.
„Taiklesnės priemonės yra tos, kurios yra reguliuojamose sektoriuose arba ten, kur galima padaryti, kad galutinė nauda atitektų visa pilna apimtimi tiems žmonėms, kuriems tos paramos labiausiai reikia. Kadangi šiuo metu problemos didžiausios yra būtent energijos kainų augime, yra siūlomos konkrečios priemonės, ir horizontalios, ir taiklios tam kainų šuoliui suvaldyti“, – kalbėjo G.Skaistė.
Kovą nutarta, kad dėl išaugusių šilumos kainų 9 proc. PVM už centralizuotai tiekiamą šildymą gyventojams nuo sausio iki balandžio pabaigos bus kompensuojamas valstybės biudžeto lėšomis.
