Pasak Gintarės Skaistės, Energetikos ir Finansų ministerijos šiuo metu rengia „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymą – jame bus numatyta pasiskolinti papildomai lėšų šiems projektams.
„Iki šiol esame parengę ir Europos Komisijoje pasitvirtinę planą dėl subsidinės dalies, bet akivaizdu, kad Rusijos invazija į Ukrainą iš principo pakeitė dabartinius poreikius ir visas ambicijas, kurias mes buvome nusimatę Nacionaliniame pažangos plane, ji verčia keisti“, – konferencijoje „Žalioji ir skaitmeninė pertvarka naujame geopolitiniame kontekste“ ketvirtadienį teigė G.Skaistė.
„Šiuo metu drauge su Energetikos ministerija rengiame plano papildymą, kur planuojame skolintis iš šio instrumento ir suformuoti galimybes tiek verslui, tiek žmonėms, tiek viešajam sektoriui taip pat pasinaudoti galimybe turėti savo atsinaujinančius energijos šaltinius ir turėti pigesnę elektros energiją“, – teigė ministrė.
G.Skaistė vėliau BNS teigė, jog didžioji dalis lėšų būtų skirta atsinaujinančios energetikos projektams – tiek įmonių, tiek viešojo sektoriaus bei gyventojų.
„(Paskola – BNS) pirmiausia didžiąja dalimi būtų nukreipta į atsinaujinančios energijos gamybą. Planuojame suteikti ir galimybę įmonėms skolintis savo atsinaujinančiai energetikai, pavyzdžiui, saulės baterijų įsirengimui, bet kartu ir statyti didelius parkus, kuriais galės pasinaudoti ir viešieji pastatai, savivalda, taip pat energetinės bendrijos, daugiabučių bendrijos bei skurdą patiriantys žmonės“, – kalbėjo G.Skaistė.
„Taip pat smulkiam ir vidutiniam verslui bus sudarytos galimybės išsipirkti dalį nutolusių saulės elektrinių palankiomis sąlygomis, mokėjimus išdėliojant per ilgąjį laikotarpį“, – pridūrė ministrė.
Anot jos, parama konkretiems projektams galėtų būti suteikta tiek paskolomis, tiek kitomis finansinėmis priemonėmis.
„Yra įvairiausių modelių, pavyzdžiui, dalį energijos parduoti rinkai ir už tai finansuoti pačios saulės baterijos įsigijimą. Yra įvairiausių modelių, šiuo metu konkrečių sprendimų nesame suformulavę“, – teigė G.Skaistė.
Ministrė nenurodė, kokia suma tam galėtų būti pasiskolinta iš RRF. Pasak jos, finansavimo modelį tikimasi parengti iki metų pabaigos.
G.Skaistė dar rugsėjo pradžioje teigė, kad transformuojant energetiką ir įgyvendinant pastatų renovacijos projektus Lietuva ketina palankiomis sąlygomis skolintis iš RRF.
Energetikos ministras Dainius Kreivys rugsėjo pradžioje sakė, jog RRF paskola gali siekti iki 1 mlrd. eurų, o dalis jos būtų skirta lengvatinėms paskoloms verslui įsirengti elektrines.
Pagal RRF planą Lietuvai numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijų ir paskolų.
Dabar valstybė per subsidijas remia gyventojų saulės elektrinių įrengimą ar jų dalies įsigijimą iš parkų vystytojų.
