Ji pirmadienį ir antradienį Briuselyje dalyvaus Euro grupės ir Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdžiuose, kuriuose bus aptariama Europos Sąjungos ekonominė situacija ir Bendrijos finansiniai instrumentai padedant Ukrainai.
„Remiame Komisijos siūlymą dėl naujos 9 mlrd. eurų makro-finansinės paramos Ukrainai – tai bus svarbus finansinis šaltinis, padėsiantis šaliai trumpuoju laikotarpiu, tačiau negalime apsiriboti tik artimiausiais iššūkiais – jau šiandien turime pradėti ruoštis ir ES lygiu mobilizuoti resursus Ukrainos atstatymui po karo“, – ministerijos pranešime teigė G.Skaistė.
„Tai didžiulis ir reikšmingų išteklių pareikalausiantis iššūkis, prie kurio sprendimo Lietuva pasirengusi prisidėti. Šiuo atžvilgiu ES strateginė lyderystė bus itin svarbi – tiek padedant Ukrainai atsistoti ant kojų ir persitvarkyti, tiek ir telkiant platesnę tarptautinių partnerių paramą“, – sakė ji.
Ministrė ECOFIN diskusijos metu taip pat kels klausimą dėl papildomų ES lygmens finansinių instrumentų karo pabėgėlius priimančioms ES šalims narėms, tarp jų ir Lietuvai.
„ Šiandien turime situaciją, reikalaujančią praktinio europinio solidarumo, kad labiausiai dėl pabėgėlių srautų paveiktos ES šalys nebūtų priverstos remtis tik nacionalinių biudžetų lėšomis“, – kalbėjo G.Skaistė.
ECOFIN posėdyje, be kitų klausimų, taip pat numatoma diskusija dėl direktyvos projekto, kuriuo siekiama į ES teisę perkelti globalų susitarimą dėl minimalaus apmokestinimo lygio tarptautinėms įmonių grupėms.
Ministrai taip pat aptars Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo instrumento (RRF) įgyvendinimą.
Gegužės 5 dieną Lietuva pasirašė RRF veiklos susitarimą su EK. Pirmąjį 563 mln. eurų vertės Lietuvos RRF plano „Naujos kartos Lietuva“ mokėjimo prašymą planuojama pateikti šių metų III ketvirtyje.
Euro grupės posėdyje finansų ministrai diskutuos apie Euro zonos makroekonominę situaciją ir perspektyvas, atsispiriant nuo naujausių EK ekonominių prognozių.
EK vertinimu, ES ūkis dėl karo Ukrainoje patirs sukrėtimą, kuris lems lėtesnį nei anksčiau prognozuotą ekonomikos augimą ir aukštesnę infliaciją. EK prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais augs 1,7 proc., 2023 metais – 2,6 proc. bendrojo vidaus produkto.
EG posėdyje taip pat vyks apsikeitimas nuomonėmis dėl naujojo Europos Stabilumo Mechanizmo vykdomojo direktoriaus rinkimų, kadangi šių metų spalį baigiasi dabartinio institucijos vykdomojo direktoriaus antroji kadencija.
Išplėstinio formato Euro grupės posėdyje bus tęsiamos diskusijos dėl Bankų sąjungos užbaigimo darbo plano, dėl kurio siekiama sutarti iki birželį vyksiančio Euro zonos viršūnių susitikimo.
Šiuo planu siekiama numatyti tolesnius Bankų sąjungos kūrimo žingsnius, stiprinant sektoriaus stabilumą, konkurencingumą ir atsparumą ateities sukrėtimams.
