„Pastoviajai daliai finansuoti, tiems poreikiams, kurie išliks ilguoju laikotarpiu, reikia bent 3 proc. BVP, todėl siūlome tvarų finansavimą didinti nuo 2,5 proc. iki 3 proc. BVP, priimant tam tikrus pajamų sprendimus“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministrė.
„Kitai daliai, kintamajam finansavimui, kur poreikis svyruoja iki 2030 metų nuo 100 iki 450 mln. eurų per metus, skirtingais metais skirtingas poreikis, šitas poreikis yra virš 3 proc. BVP. Siūlome taikyti priemones, kurios buvo diskutuotos viešojoje erdvėje, tame tarpe ir paramos teikimą“, – pridūrė ji.
Pasak G.Skaistės, kai kuriais metais gynybai reikės skirti daugiau nei 3 proc. BVP, trūkstamų lėšų bus galima gauti skolinantis ar įgyvendinant vadinamąją „gynybos prenumeratos“ idėją.
Pasak ministrės, pastarajai idėjai įgyvendinti keisti įstatymų nereikia, pakanka tik sudaryti patogią platformą, kur būtų galima daryti periodinius ar vienkartinius mokėjimus.
Tuo metu kalbėdama apie skolinimąsi, ministrė pažymėjo, kad norint turėti didesnį lankstumą finansuoti krašto apsaugos investicinius poreikius, reikia keisti konstitucinį Fiskalinės sutarties įgyvendinimo įstatymą.
„Fiskalinė drausmė ir nacionalinė fiskalinė drausmė nuo kitų metų grįžta į Lietuvą, todėl norint turėti tam tikrą lankstumą finansuoti krašto apsaugos investicinius poreikius, reikia pakeisti ir numatyti tam tikrą papildomą lankstumą konstituciniame įstatyme, kuriam reikalingas gana platus sutarimas Seime, daugiau negu šiaip paprasta Seimo narių dauguma“, – sakė G.Skaistė.
Pasak jos, siūloma įvertinti ir įvarius politinių partijų siūlymus, tarp kurių – išleisti tam tikras gynybos obligacijas ar gynybos lakštus. Ministrės vertinimu, tai būtų galima daryti pritaikant Vyriausybės taupymo lakštų sistemą.
„Tam įstatymų keisti nereikia, skolintumėmės ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui“, – sakė G.Skaistė.
Anot jos, diskusijai pateiktas klausimas dėl palūkanų normų, kurias būtų galima taikyti tokiems vertybiniams popieriams.
„Nuskambėjo pasiūlymai, kad būtų galima skolintis už mažesnius kaštus nei yra tarptautinėse rinkose, tai laukiam socialinių partnerių pozicijų ir įvertinę tai galėtume pasiūlyti tam tikrus Vyriausybės vertybinius popierius“, – sakė G.Skaistė.
Keturi variantai, norint surinkti papildomus 400 mln. eurų
Finansų ministerija pateikė keturis variantus, kaip surinkti papildomus 400 mln. eurų krašto apsaugos finansavimui. Ministrė pabrėžė, kad šie sprendimai yra būtini.
Pagal pirmąjį variantą siūlomai iš dalies grįžti prie mokesčio reformos paketo, kuriame buvo numatyta progresinių tarifų peržiūra, taip pat individualios veiklos apmokestinimo priartinimas prie darbo santykių ir kai kurių mokesčių lengvatų panaikinimas.
Priėmus pakeitimus, būtų galima papildomai surinkti 270 mln. eurų, o padidinus pelno mokestį nuo 15 iki 16 proc. – beveik 400 mln. eurų.
Pagal antrąjį variantą, kuris parengtas Lietuvos verslo konfederacijos pasiūlymų pagrindu, siūloma 1 proc. punktu didinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Tai, anot G.Skaistės, generuotų beveik 300 mln. eurų papildomų pajamų.
Trečiuoju siūlymu kalbama apie 2 punktais iki 17 proc. pelno mokesčio bazinio tarifo padidinimą – tai generuotų 244 mln. eurų pajamų, taip pat apie lengvatinio pelno mokesčio tarifo siaurinimą mažoms įmonėms. Šiuo metu joms galioja 5 proc. lengvatinis tarifas – ministerija siūlytų jį padidinti 5 punktais iki 10 proc., tai papildomai generuotų 36 mln. eurų.
Be to, šildymo PVM lengvatos centralizuotam šildymui panaikinimas papildomai generuotų 70 mln. eurų.
„Ir papildomos dalys iš dabartinio mokesčių paketo, kuris pateiktas Seime – specialių pelno mokesčių režimų atsisakymo draudimo ir sveikatos sektoriams sprendinys ir verslo liudijimų pasiūlymų, kurie buvo pateikti Seimui, generuotų bendroje sumoje 400 mln. eurų“, – sakė G.Skaistė.
Pagal ketvirtąjį variantą siūloma bendrą finansavimo poreikių naštą dalintis su savivaldybėmis. Ministrė pabrėžė, kad pastaraisiais metais savivaldybių pajamos augo dukart sparčiau nei valstybės biudžeto pajamos, todėl manoma, kad savivaldybės dalinai galėtų prisidėti.
„Siūlymas būtų turėti tam tikrą saugumo dedamąją, kuri būtų taikoma koreguojant savivaldybėms paskirstomo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, tai galėtų generuoti apie 150 mln. eurų pajamų“, – sakė G.Skaistė.
Anot jos, tokiu atveju nereikėtų koreguoti GPM tarifo, kuris taikomas žmonėms, tiesiog paskirstymas tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų būtų kitoks. Taip pat šiame variante siūloma padidinti pelno mokesčio tarifą nuo 15 iki 17 procentų.
Ministrė pabrėžė, kad atsispiriant nuo šių metų biudžeto deficito, kuris sieks 3 proc. BVP, įvertinus galimas papildomas pajamas 2025 metais pagal šiuo metu prognozuojamus ekonominius rodiklius bei poreikius, kurie jau dabar užprogramuoti įstatymuose, papildomi sprendimai norint finansuoti krašto apsaugą yra būtini.
„Matom, kad mes jau šiandien be papildomų krašto apsaugos finansavimo poreikių netelpam į Mastrichto kriterijų, todėl papildomi sprendimai norint finansuoti krašto apsauga yra būtini“, – sakė G.Skaistė.
„Per pusantro milijardo eurų jau šiandien yra užprogramuota, tai beveik 2 proc. BVP sprendimams, kurie užprogramuoti įstatymuose. Tai ir socialinių išmokų indeksavimas, pensijų indeksavimas, mokytojų padidinto darbo užmokesčio tęsimas kitąmet ir liūto dalis ateinančių metų pajamų yra jau paskirstyta tiems sprendimams, kurie jau įstatymais priimti“, – sakė ji.
G.Skaistė tikisi, kad išgirdus socialinių parnerių pastabas, prie klausimo būtų galima grįžti per artimiausias kelias savaites.
