G.Skaistė BNS teigė, jog mokesčių pakeitimai yra „nacionalinė diskrecija“.
„Manau, kad mokesčių pakeitimai yra nacionalinė diskrecija. Mes pirmiausia kalbamės su nacionaliniais politikais tam, kad būtų galima priimti tokį sprendimą, kuris tinka šiai politinei daugumai“, – BNS trečiadienį sakė finansų ministrė.
Ministrė pakartojo, kad Komisija balandžio pabaigoje Lietuvai skirtus 26 mln. eurų RRF lėšų sulaikė dėl dviejų nepasiektų rodiklių – neišplėstos aplinkosaugos ir nekilnojamo turto (NT) mokesčių bazės bei galiojančių kai kurių mokesčių lengvatų.
Norėdama gauti „įšaldytus“ 26 mln. eurų iš ES ekonomikos gaivinimo fondo, Vyriausybė iki spalio 28 dienos EK praneš apie Seimo jau priimtus akcizų ir aplinkos taršos mokesčių pakeitimus bei Seimui pateiktą NT įstatymo pataisų projektą.
„Rodiklis yra mokesčių įstatymų pateikimas. Tik Europos Komisija gali patvirtinti, ar užtenka, ar neužtenka. Mes tuos duomenis teikiame, argumentus skaičiuojame ir pateikinėjame Europos Komisijai einamuoju laikotarpiu. Manau, per artimiausius kelis mėnesius turėsime atsakymą“, – BNS sakė G.Skaistė.
Tuo metu įstatymų įsigaliojimas, G.Skaistės teigimu, yra „kiti mokestiniai rodikliai, už kuriuos taip pat reikės atsiskaityti“.
„Tikiu, kad mes su koalicijos partneriais rasime tam tikrą kompromisą ir sprendimai vienokie ar kitokie bus priimti ir mes už juos atsiskaitysime tada, kada ateis laikas. Šiuo metu tokio poreikio dar nėra“, – BNS sakė ministrė.
G.Skaistė anksčiau sakė, kad mokesčių reformai įstrigus, Briuselis sustabdytų pervedimus, o neišmokėtų lėšų suma būtų kur kas didesnė negu 26 mln. eurų.
Finansų viceministrė Vaida Markevičienė anksčiau BNS teigė, jog šimtų milijonų eurų paramos Lietuva ateityje negautų tuo atveju, jeigu NT mokesčio įstatymas būtų nepriimtas arba jau priimti šis bei kiti įstatymai nebūtų tinkamai įgyvendinami.
Prezidentas Gitanas Nausėda šį mėnesį Vilniuje susitikęs su EK vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu pareiškė, kad mokesčių reforma galėjo būti jau išdiskutuota bei priimta, o to nepadarius Lietuva gali prarasti šimtus milijonų eurų. Šalies vadovas pažymėjo, kad būtina siekti, jog Lietuva gautų visas numatytas RRF lėšas.
EK vicepirmininko teigimu, Lietuvos RRF plano įgyvendinimas „yra progresuojantis“, tačiau lėšas stabdo ekonominiam augimui trukdantys mokesčiai bei neefektyvios lengvatos.
Vieną iš pirmojo ES paramos paketo – „žaliųjų“ akcizų įstatymą – Seimas jau priėmė gegužę, dar liko priimti NT mokesčio įstatymo pataisas, kurios Seimui jau pateiktos, tačiau kelia daug diskusijų ir gali būti keičiamos. Jei EK teigiamai įvertins dokumentą dėl pastarojo įstatymo, sulaikytą 26 mln. eurų sumą Vyriausybė gautų kitų metų pradžioje.
Komisija gegužę išmokėjo Lietuvai pirmąją išmoką iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) – 542,3 mln. eurų. Pinigai išmokėti už pirmuosius apie 30 rodiklių.
Antrąjį mokėjimo prašymą Vyriausybė EK planuoja teikti patvirtinus plano pakeitimus – šį rudenį. Todėl tikimasi iki šių metų pabaigos gauti dar apie 260 mln. eurų. Su šiuo prašymu numatoma atsiskaityti už 17 rodiklių.
Anksčiau skelbta, kad šiemet Vyriausybė ketina prašyti iš RRF plano išmokėti 572 mln. eurų, 2024 metais – 319 mln. eurų, 2025 metais – 192 mln. eurų, 2026 metais – 288 mln. eurų.
Lietuvai numatyta galimybė iš RRF plano pasiskolinti iki 3 mlrd. eurų ir gauti iki 2,225 mlrd. eurų dotacijų.