„Tai yra mūsų darbotvarkėje, dabar darbinio proceso vidurys“, – ketvirtadienį susitikime su Seimo socialdemokratų frakcija teigė ministrė.
Pasak jos, lakštais vėl grąžinami, nes brangsta skolinimasis kitais būdais.
„Iki šiol skolinimasis rinkose buvo paprastesnis ir pigesnis, nes bankai imdavo pakankamai nemažus komisinius už taupymo lakštų platinimą, dabar skolinimosi kainoms pakilus vertiname galimybę taupymo lakštus vėl grąžinti ir juos platinti“, – teigė ministrė.
„Kalbame su bankais, kokie komisiniai galėtų būti, kad tai būtų apsimokantis modelis“, – pridūrė G.Skaistė.
Ministrės teigimu, taupymo lakštų platinimas gali būti grąžintas nuo 2023 metų antrojo pusmečio.
„Ilgesniuoju laikotarpiu planuojame išnaudoti naujas technologijas ir tikriausiai nuo 2025 metų bus galima tuos gyventojų indėlius pasiimti paprasčiau taikant valstybės iždo sąskaitą ir atsisakant tarpininkų, kurie dabar yra“, – kalbėjo ministrė.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė, kad platinant taupymo lakštus būtų duodama galimybė žmonėms užsidirbti.
12 metų trukęs Vyriausybės taupymo lakštų platinimas buvo nutrauktas 2021 metų vasarį įvertinus jų naudą, administravimo išlaidas ir ilgą laiką buvusias nulines indėlių palūkanas. Tuomet teigta, kad per lakštus saugiai taupyti galėjo tie gyventojai, kurie nenorėjo lėšų laikyti bankuose, o Vyriausybei tai buvo galimybė pasiskolinti iš gyventojų tiesiogiai.
Tačiau augant žmonių santaupoms bankuose, lakštų platinimo sumos nuo 2015 metų mažėjo ir priemonė išsisėmė.
Paskutinė dar neišpirkta lakštų emisija bus išperkama 2024 metų balandį.
2018-2020 metais lakštai sudarė 0,2 proc. visų valstybės vardu pasiskolintų lėšų, arba tik 0,4 proc. vidaus rinkoje Vyriausybės pasiskolintų lėšų.
