Seimo nariai ir parlamentiniai komitetai Vyriausybei siūlė kitais metais rasti 800 mln. eurų papildomą finansavimą įvairioms iš biudžeto išlaikomoms valstybės valdymo sritims. Tai apsvarstęs Biudžeto ir finansų komitetas nutarė įpareigoti Vyriausybę papildomai numatyti tik 3,6 mln. eurų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Taip pat komitetas Vyriausybei siūlo įvertinti finansines galimybes numatyti 64,2 mln. eurų: pedagogų atlyginimams didinti 5 proc. skirti 18,3 mln. eurų, melioracijai – 15 mln. eurų, pieno sektoriui – 12,6 mln. eurų, ikimokyklinio, bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokinių sveikatos stiprinimui – 5,7 mln. eurų, klasės krepšelio finansavimo modelio eksperimentui penkiose savivaldybėse – 3,75 mln. eurų.
Beveik 2 mln. eurų siūloma numatyti neįgaliųjų socialinei integracijai, 1,5 mln. eurų – švietimo įstaigų remontui, 1 mln. eurų – Vyriausiajai rinkimų komisijai rinkimams ir referendumams organizuoti, 0,8 mln. eurų – Konkurencijos tarybai, 0,7 mln. eurų – specializuotų pagalbos centrų tarnybai įgyvendinti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, 0,52 mln. eurų – saugomų teritorijų direkcijų darbo užmokesčio, 0,5 mln. eurų – Seimo kanceliarijai – priedams už tarnybos stažą Seimo nariams ir Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojams, Seimo plenarinių posėdžių salės kompiuterinei ir programinei įrangai atnaujinti, 0,5 mln. eurų – pasirengimui Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms ir 2016 metų Europos jaunių irklavimo čempionato finansuoti, 0,378 mln. eurų Viešųjų pirkimų tarnybai, po 0,15 mln. eurų – valstybės teritorijos bendrajam planui parengti ir Bibliotekų metų programai įgyvendinti.
Į šiuos pasiūlymus neįtraukta rekomendacija kitais metais numatyti didesnį finansavimą šalies vidaus saugumui užtikrinti ir jėgos struktūroms. Iš viso parlamentarai ir komitetai siūlo šiai sričiai papildomai skirti apie 70 mln. eurų.
Taip pat siūloma numatyti lėšų tautinių mažumų mokykloms 6 proc. padidinti mokinio krepšelį, suvienodinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimus su mokytojų algomis bei padidinti biudžetininkų, kurie nepriskiriami valstybės tarnautojams, tarnybinius atlyginimus.
Išvadą dėl kitų metų biudžeto pristatęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Petras Narkevičius teigė, kad, įvertinus terorizmo grėsmes ir būtinumą stiprinti šalies vidaus saugumą, Vyriausybei pasiūlyta padidinti asignavimus Valstybės saugumo departamentui, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Vidaus reikalų ministerijai ir Vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėms įstaigoms, perskirstant asignavimus tarp asignavimų valdytojų.
Sukritikuotas Europoje
Euro zonos finansų ministrai anksčiau sukritikavo Austrijos, Lietuvos, Italijos, Ispanijos ir Portugalijos biudžetus dėl išlaidų planų.
„Šios valstybės turi daugiau padirbėti prie biudžetų projektų“, – sakė euro grupės prezidentas Jeroenas Dijsselbloemas.
Kritikuojama Portugalija apskritai laiku nesugebėjo pristatyti biudžeto projekto.
Tiesa, dar praėjusią savaitę, Europos Komisijai paskelbus neigiamas išvadas dėl Lietuvos biudžeto projekto, premjeras Algirdas Butkevičius sakė, kad jo taisyti neprireiks.
„Europos Komisija neįtraukė pajamų, gaunamų iš geresnio mokesčių administravimo, ir niekada to neįtrauks, nes tokį principą taiko visoms šalims“, – BNS cituoja premjerą.
Euro grupė pabrėžė, kad Austrija, Belgija, Suomija, Vokietija ir Italija pateikė duomenis apie papildomas valstybės išlaidas dėl pabėgėlių bangos.
Andrius Kubilius pasipiktino, kad Seimas, svarstydamas kitų metų biudžetą, nekalba apie įvairių institucijų išsakytą kritiką.
„Tenka apgailestauti, kad Seimo salėje nieko negirdime apie Europos Komisijos, Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko komisijos išvadas“, – kalbėjo A.Kubilius.
Pasak jo, išvados yra kritinės: „Europos Komisijoje Lietuva yra priskirta kritiškai grupei – kartu su Ispanija, Portugalija.“
Irena Šiaulienė, kalbėjusi Socialdemokratų frakcijos vardu, nesureikšmino nei Europos Komisijos, nei A.Kubiliaus kritikos biudžetui.
„Kartais, beieškant trūkumų, yra perspaudžiama. Nepaminėta, kad mes išlaikome fiskalinę drausmę, deficito ribas. Europos Komisija teigiamai įvertino tai, kad mokesčių našta mažėja, kad mažiausiai uždirbantys mokės mažesnius mokesčius. Aišku, projektas galėjo būti dar geresnis, bet įtempta tarptautinė padėtis sudėliojo prioritetus“, – I.Šiaulienė pabrėžė, kad šiemet daugiausia dėmesio skirta valstybės gynybai.
Pageidavimų koncertas
Gintaras Steponavičius, kalbėjęs Liberalų frakcijos vardu, taip pat sukritikavo kitų metų biudžetą ir valdančiąją koaliciją.
„Ketvirtus metus valdančioji koalicija dirbo ir dirbs ekonomikai augant. Augimas leido pažvelgti ne tik į karščiausius poreikius. Deja, 2016 metų biudžeto svarstymo akivaizdoje turime konstatuoti, kad vaikštoma skustuvo ašmenimis, ant ribos peržengti raudonąją liniją. Tai valdančiajai koalicijai nieko nereiškia. Jie bijo pažvelgti realybei į akis“, – kalbėjo liberalas.
Pageidavimų koncertas rinkimų akivaizdoje – daugiau nei akivaizdus, – sakė G.Steponavičius.
Tiesa, kelis dalykus Liberalų frakcija vertina pozityviai, pavyzdžiui, išlaidų krašto gynybai, neapmokestinamo pajamų dydžio didinimą.
Jis taip pat kalbėjo, kad, mažėjant gyventojų skaičiui, derėtų mažinti viešojo sektoriaus išlaidas, darbuotojų skaičių.
„Pageidavimų koncertas rinkimų akivaizdoje – daugiau nei akivaizdus. (…) Jeigu kalbame, kad mokytojai turi uždirbti daugiau, tai turime galvoti ir apie jų skaičiaus mažinimą“, – sakė G.Steponavičius.
Valdančiajai Socialdemokratų partijai priklausanti Birutė Vėsaitė opoziciją apkaltino pavydu.
„Turbūt juos erzina gerai renkami mokesčiai, iš šešėlio traukiamos pajamos. (…) Savivaldybių pajamos per socialdemokratų valdymo laikotarpį padidėjo ketvirčiu“, – kalbėjo Birutė Vėsaitė.
Po pirmojo svarstymo biudžeto projektas grąžinamas Vyriausybei tobulinti ir po savaitės vėl grįš į Seimą.
Antras 2016 metų biudžeto projekto svarstymas Seime numatytas gruodžio 3 dieną, o priimti biudžetą planuojama gruodžio 10 dieną.