Lietuvoje maisto produktai pabrango tik 0,2 proc., tuo metu Latvijoje – 0,6 proc., Lenkijoje – 1 proc., Estijoje – 1,9 proc. Šių metų sausį kainos nekilo. Ekonomistai ir prekybos ekspertai sako, kad vyriausybės nuopelno čia nėra. Tam buvo visai kitos priežastys. Dvi minimos dažniausiai – auganti konkurencija vidaus rinkoje ir kiek mažėjančios arba išlikusios stabilios žaliavų kainos pasaulyje ir pinganti nafta. Apie vyriausybės nuopelnus mažinant kainas „Dienos temoje“ – pokalbis su žemės ūkio ministru Giedriumi Surpliu ir ekonomiste Rūta Vainiene.
– Pone ministre, yra požymių – jūs tą pristatėte vyriausybėje, – kad informacijos sklaida viešajame portale ir nuolatinis vyriausybės dėmesys leido stabilizuoti kainas, už tai tą ketinate daryti ir ateityje, bet „Eurostato“ duomenys rodo, kad tai yra labai įprastas procesas, kai rugpjūčio mėnesį kainos pradeda kilti, o spalio mėnesį – kristi. Ar jums tas „Eurostatas“ nė motais?
G.Surplys: „Eurostatas“ mums labai motais, kaip ir visa kita statistika, kurią ne tik „Eurostatas“ renka, bet renka ir mūsų Žemės ūkio ir verslo informacijos centras. Keliasdešimt žmonių Lietuvoje vaikšto po parduotuves, matuoja tas kainas. Tikrai neprisiimu laurų, kad tik vyriausybė lėmė kainų stabilizavimą.
Mes ne Šiaurės Korėja. Tendencijos yra tokios, kad, kaip jūs ir pati įvardijote, kaimyninėse šalyse tos kainos augo daugiau. Turbūt negalėtume pasakyti, kad anksčiau irgi lygiai taip pat buvo, kad Lietuvoje kainos augo mažiau, lėtesniais tempais negu kaimyninėse šalyse. Taigi iš tikrųjų kažką turime metų pabaigoje, kas leidžia mums išsiskirti iš kaimyninių šalių. Sunku būtų pamatuoti, kokie nuopelnai yra vyriausybės pradėtos kainų stabilizavimo programos ar, kaip sakėte, tarptautinių rinkų ir galbūt prekybos centrų konkurencijos.
Mano galva, tai, kad dabar kiekvienas Lietuvos pilietis gali, nuėjęs į tinklalapį produktukainos.lt, palyginti, kiek kiekviename prekybos tinkle kainuoja pienas, grietinė, geriamasis vanduo, duona, turbūt daro spaudimą prekybos tinklams tas kainas mažinti.
– Bet tas kainas tame puslapyje galima pasižiūrėti, tas lyginimas vyksta nuo 2011 metų. Nieko naujo tarsi. Tai kodėl dabar jūs prisirašote savo nuopelnams tą viešinimą, kai jis yra nuo 2011 m.?
G.Surplys: Jis yra, tačiau dabar yra, viena vertus, modernizuotas, padarytas patrauklesnis, suprantamesnis. Vėlgi mes turime susitarimus su didžiaisiais prekybos tinklais, kad jie duoda galimybę mums viešinti tas kainas. Tai jis yra padarytas tiesiog veikiančiu. Kita vertus, daug buvo dėmesio, daug buvo kalbama apie tai, ir aš sakau, kad iš tikrųjų žmonės domėjosi tomis kainomis ir lankėsi tame viename puslapyje.
Galų gale, jeigu kai kurie prekybos tinklai šiuo metu reklamuojasi akcijomis „Pirkite lietuviškas prekes ir gaukite tam tikrą nuolaidą“, nežinau, ar tai susiję su vyriausybės planu, ar ne. Manyčiau, kad turbūt taip. Jeigu galutinis rezultatas, kad kiekvienas Lietuvos žmogus, atėjęs į parduotuvę, gali pigiau įsigyti maisto produktų, tai aš tik ploju rankomis ir džiaugiuosi, ir visai nesvarbu, kieno tai nuopelnas.
– Tai visi ploja, bet svarbiausia, kad jūs dabar bent neprisiimate vien tik vyriausybei to nuopelno.
G.Surplys: Aš to ir nesakiau. Turbūt labai sunku būtų rasti priežastinį ryšį ir jį įrodyti, tačiau kas galėtų atmesti, kad tas aiškus signalas ir viešas kalbėjimas, tikrai rimtų ženklų rodymas, kad mes su aukštomis kainomis kovosime, negalėjo pastūmėti prekybos tinklų iš tikrųjų paspausti kainų žemyn.
– Ponia R.Vainiene, kaip jūs manote? Čia vyriausybė paspaudė tas kainas mažinti?
R.Vainienė: Pirma taisyklė, pirmas politikos dėsnis – ignoruoti pirmą ekonomikos dėsnį. Tai čia tas chrestomatinis pavyzdys, nes kainas veikia gausybė veiksnių, ir vyriausybės priemonių planas buvo tik viena dedamoji. Džiugu, kad jis buvo tik toks, nebuvo labai radikalių priemonių. Džiugu, kad neprisiima visų nuopelnų ir yra linkę dalytis tais nuopelnais. Aš dėl šito šiandien pirmą kartą pripažinau kainų stebėsenos, to puslapio privalumą.
Pirmą kartą pamačiau, kad tais duomenimis, kuriuos surenka daugybė darbuotojų, kurie tai daro, kurie apdoroja, bent jau naudojasi ministras ir vyriausybė. Nes šiandien per radiją kaip tik jūsų, LRT RADIJO, žurnalistai klausinėjo žmonių: „Ką jūs manote, kai ministras teigia, kad kainos sumažėjo?“ Visi žmonės unisonu: „Ne, netiesa! Ministras meluoja!“ Ir anksčiau valdžia stodavo į tokių žmonių, kurie neturi išsamios informacijos, tik turi jutiminę kainų temperatūrą, pusę. Sakydavo: „O taip, rinkimai ant nosies – mes jums pataikausim.“ Dabar buvo smagu žiūrėti, kaip ministras atsistojo, galima sakyti, į prekybos tinklų pusę ir sako: „Ne, kainos nebedidėja.“
Tada iš tikrųjų, bent jau tas puslapis... Turbūt nėra dažnai lankomas. Gal jūs turite lankomumo statistiką? Gal jūs galėtumėte pasakyti, kiek žmonės naudojasi? Bet jeigu jūs naudojatės ir ištraukiate tą informaciją objektyviai, teisingai, neiškraipydami, tai bent toks privalumas.
Žymiai daugiau vilčių dėčiau į administracinės naštos mažinimą, į kažkokių kliūčių konkurencijai panaikinimą, tai, kas iš tikrųjų yra tas ekonomikos dėsnis, kad kainas nustato rinka – pasiūla, paklausa, na, ir dar viena dedamoji – tas pinigų kiekis, kurio irgi yra dabar pasikeitusi trajektorija. Nuo šių metų sausio mėnesio Europos Centrinis Bankas nustojo vykdyti papildomą turto supirkimo programą, t.y. po 30 mlrd. eurų jie nebeperka papildomai. Tai reiškia, kad tai yra šiek tiek krypties pakeitimas – pinigų nebe tiek daug.
O kainas mes visi išreiškiame eurais, ir visa analizė paprastai nukrypsta į paklausą, pasiūlą, derlių, žaliavų kainas. O mes pamirštame tą vieną svarbią dedamąją – pinigus. Ten labai daug atsakymų slypi.
– Pone ministre, vyriausybė daug kalbėjo, kad prie kainų mažinimo prisidės. Dabar, taip suprantu, vienintelis dalykas buvo, kad portale paviešinta, kad padarytas spaudimas prekybos tinklams, ir jūs pripažįstate, kad tai nebūtinai vyriausybės nuopelnas. Bet dar vyriausybė turi ko nors imtis, tiesa? Ko ji dar ketina imtis?
G.Surplys: Norėčiau dar kartą grįžti prie to, ką Rūta sakė. Sakyčiau, kad liberalioje ekonomikoje veikia ta nematoma rinkos ranka, dabar mes turime tą matomą rinkos ranką, kur kiekvienas žmogus gali pamatyti kainas, tiesiog išklotas viename tinklalapyje. Maža to, jis gali pamatyti, kiek vieno litro pieno ar vieno kepalo duonos kainą sudaro prekybos tinklo, gamintojo, perdirbėjo ir tarpininko dedamoji.
R.Vainienė: Pirma taisyklė, pirmas politikos dėsnis – ignoruoti pirmą ekonomikos dėsnį.
– Kiek, jūsų nuomone, yra žmonių, kurie taip domisi, kiek sudaro prekybos tinklo, gamintojo ir t.t.?
G.Surplys: Nežinau tos statistikos, bet yra tokia galimybė, ir dabar ta galimybė sudaro tam tikrą spaudimą, kai kainos yra viešos. Visos kainos, visos dedamosios yra viešos, tai natūralu, kad prekybos tinklai gali konkuruoti ta kaina. Grįžtant prie jūsų klausimo, taip, niekas nesakė, kad dabar jau čia staiga tos kainos pradės mažėti, ir vyriausybė plos sau per petį. Mes turime tą paketą priemonių, ir mes, kaip Žemės ūkio ministerija, buvome įpareigoti kas ketvirtį pasakyti, kokios yra tos kainos. Išanalizavę pasakyti. Mes šiandien tą padarėme, ir tai tapo naujiena, tačiau iš principo niekas laurų dėl to neprisiima.
Kiti dalykai yra administracinės naštos mažinimas. Čia mes kalbame ir apie tai, kad žmonės galės lengviau gaminti maistą namie, tarkim, kepti šakočius ar kažką, ir lengviau pardavinėti tą maistą. Taip pat kalbame ir apie „trumpąsias grandines“, kurių kvietimą ES paramai gauti mes jau skelbiame ateinantį pirmadienį ir tikrai kviečiame ūkininkus pasinaudoti ta galimybe pasiimti 120 tūkst. eurų ir prekiauti tiesiai iš savo ūkio į vilniečio, kauniečio, bet kurio kito miestiečio, kaimiečio namus. Manome, galiausiai, kad kaip vyšnia ant torto, – mūsų tie „e. vaučeriai“, kuriuos ruošiame. Manome, kad visa tai didina konkurenciją, kai žmogus gali pasirinkti, kur jis nori pirkti maistą, ir natūraliai tada turėtų spausti žemyn kainas.
– Dėl tų „vaučerių“. Jūs laukiate atsakymo iš Europos Komisijos. Turite pateikti pirmiausia visą medžiagą, paskui laukiate atsakymo. Labai daug yra minčių, kad jūs negausite leidimo tiems „vaučeriams“. Kas tada? Turite kitą variantą?
G.Surplys: Taip, jau esu sakęs, kad turime planą B ir C, ir netgi D, jeigu mes negautume, nors tikiu, kad gausime. Kai parengsime įstatymo projektą, kuris jau yra ant mano stalo, man reikia tik jį pasirašyti. Jeigu netyčia jo negautume, tada per europines priemones, per tą „trumpąją grandinę“, kurią dabar turime, bandysime pritraukti gyventojus į tas mažas parduotuves, kurios kursis Lietuvoje. Galbūt. Na, jos, tikiu, kursis. Jeigu žmogus gali pasinaudoti 120 tūkst. eurų ir pasididinti apyvartą, tai kodėl jis turėtų to nedaryti?
Galbūt dovanomis bandysime pritraukti žmones į tas parduotuves, galbūt viešinimo akcija bandysime pritraukti. Galų gale dabar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kuria tokią Daugiavaikių šeimų kortelę, kur kiekviena daugiavaikė šeima, tarp jų ir aš, tikiuosi, gausime kortelę, ir ten bus ir nuolaidos į kiną, galbūt bus nuolaidos važiuoti geležinkeliu ir t.t. Galbūt per tą kortelę mes suteiksime galimybę apsipirkti pigiau tose mažose parduotuvėse. Tų variantų yra daug, tačiau yra tikslas.
– Tačiau nesvarbu, kokios pajamos? Jūs ir, pavyzdžiui, koks daugiavaikis, kuris neturi pastovių pajamų, vis tiek gaus korteles?
G.Surplys: Tai nėra priemonė mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms remti.
– Ponia R.Vainiene, kaip jūs vertinate? Ar tai nėra tik gražūs vyriausybės žodžiai prieš rinkimus? Tų rinkimų daug, tai gražiai kalbėti reikia.
R.Vainienė: Taip, matome. Čia apie tas raides kalbėjo – ir A, B, C, D. Bet pasako A, o nepasako B. Jeigu jūs didinsite žmonių pajamas, ko siekiate, tai labai aiški kryptis per minimalios algos kėlimą, neapmokestinamųjų pajamų didinimą – per visus šituos. Ir visas šitas dovanas, kurias išvardijote. Jūs turite suprasti, kad yra paklausa ekonomikoje. Kad tie žmonės, kurie gaus tas dovanas, tuos 120 tūkst. eurų, jeigu jie eis apsipirkinėti rinkoje, nuo to tiesiogiai priklauso, kaip po to atrodys tos kainos. Tai Jums palinkėčiau visą tą ekonomikos abėcėlę išmokti nuo A iki Z ir matyti savo žingsnių tolesnius padarinius, kurie bus jūsų kadencijoje ar pasibaigus jūsų kadencijai. Tiesiog kažkaip „susismailinti“, susifokusuoti savo tikslus.
G.Surplys: Rūta, dalykas yra toks, kad tikslas vyriausybės, kaip ir bet kurios vyriausybės, yra, kad gyventojų pajamos augtų. Jos Lietuvoje ir auga, nekalbėsiu dabar – rinkimai artėja – kieno atlyginimai didėja ar ne. Bet augant pajamoms, į viršų šuoliuoja ir kainos. Ir ką mes matome? Kad tos kainos kartais pašuoliuoja daug daugiau, negu jos pagal rinkos tendencijas turėtų. Dėl to, kad koncentracija prekybos tinklų, kiek jie nuo vieno pieno litro pasiima ar nuo kilogramo mėsos, ar kepalo duonos, yra, mūsų galva, šiek tiek didesnė, negu galėtų būti rinkos sąlygomis. Tai mes savo „trumpąja grandine“ ir tais „e. vaučeriais“ kuriame didesnę pasiūlą prekybos vietų, kur žmogus galėtų pasirinkti, ar jam eiti į didelį prekybos tinklą, ar jis prie savo namų gali įsigyti šituos produktus.
– Ministre, manau, vyriausybė turėtų atsižvelgti ir į tai, kad be to, jog ji pradėjo kovą su kainomis, kas iš tiesų yra gražu, ji galėtų pakovoti su tuo, kas tiesiogiai priklauso nuo jos įtakos, t.y. elektros kainų kilimas, šilumos kainų kilimas. Tai yra tiesiogiai jūsų reikalas.
R.Vainienė: Ir pridėtinės vertės mokestis.
G.Surplys: Su tuo mes kovojame, ir tos kainos galėjo paaugti dar daugiau.
– Ačiū, kad buvote pas mus.
