Pasak draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus, per pirmąjį metų ketvirtį bendrovė užregistravo 36 klientų žalas, kurias jie patyrė dėl kilusio gaisro. Tokių žalų šiemet užregistruota pusantro karto daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.
„Šiemet ženkliai išaugo didelius nuostolius sukeliančių gaisrų skaičius: jeigu pernai vidutinė žala siekė 15,7 tūkst. litų, šiemet ji išaugo beveik 70 proc. iki 26,5 tūkst. litų. Per tris mėnesius už gaisro nuostolius jau išmokėjome beveik milijoną litų“, – pasakoja T. Nenartavičius. Jis atkreipia dėmesį, kad paprastai per metus pasitaiko iki 10 proc. atvejų, kuomet draudimo išmoka mokama už iki pamatų sudegusį namą.
Registruojamų žalų priežastimi dažniausiai tampa be priežiūros palikti kūrenami židiniai ir krosnys, netvarkingi kaminai, elektros instaliacija ar jos gedimai, šildymo katilų sprogimai. Tarp dažniausių gaisro priežasčių patenka ir padegimai. Tuo tarpu Lietuvoje iš sudegusių pastatų buvo apdrausta tik trečdalis.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Vladas Rakštelis atkreipia dėmesį, kad kilus gaisrui žmonės ne visuomet tinkamai įvertina grėsmę.
„Tikslios statistikos nėra, tačiau peržiūrint dienos suvestines neretai užkliūva aprašomi įvykiai, kuomet gyventojai stengiasi iš ugnies gniaužtų išgelbėti daiktus. Labai gaila, tačiau tarp jų pasitaiko ir labai skaudžių nelaimių, kuomet bandymas gelbėti turtą kainavo gyvybę“, – pasakojo V. Rakštelis.
Jis pastebi, kad dažniausiai gyventojai gelbėja pinigus ir dokumentus, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet bandoma nešti buitinę techniką, juvelyrinius dirbinius.