Loreta Maskaliovienė teigė, kad po krizės Lietuvai reikia visai kitaip žiūrėti į ateities kompetencijas.
„Ekonomika transformuojasi ir keičiasi iš esmės, ir klausimas, kiek iš to esminio pasaulio ekonomikos pasikeitimo galime išeiti laimėtojais“, – Pandemijos ekonomikos grupės (PEG) surengtoje konferencijoje antradienį kalbėjo L.Maskaliovienė.
„Mes puikiai suprantame, kad jei norime visai kitokie išeiti iš šios krizės, mums reikia visai kitaip žiūrėti į žmogiškąjį kapitalą, į tas ateities kompetencijas, kur Lietuva turi nueiti ir nori būti“, – sakė ji.
Pasak viceministrės, labai svarbios bus investicijos į ekonominę infrastruktūrą.
„Kai šnekame apie infrastruktūrą, kažkodėl pabrėžiame tik trumpalaikes darbo vietas statybos sektoriuje. Bet ekonominė infrastruktūra galėtų atverti kitų galimybių atvesti užsienio investuotojų“, – teigė L.Maskaliovienė.
Užsienio investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas sako, kad jei valdžia per artimiausius porą metų investuos 5 mlrd. eurų, šiuos pinigus būtų galima nukreipti dviem kryptimis – į infrastruktūrą arba į didesnę kintamąją vertę ekonomikai turinčius projektus.
„Realiai turime du blokus pasiūlymų. Pirmas blokas – labai primityvus ir paprastas ir jis yra infrastruktūra, kur mes sugebame įdarbinti daug žmonių statybose ir sukuriame tam tikrą infrastruktūrą, kuri daugiau mažiau Lietuvai reikalinga“, – kalbėjo „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
„Sudėtingesnė dalis – antrasis blokas, grubiai tariant, ką mes galime vystyti per artimiausius pusantrų metų, kad tai būtų tiltas tai ilgojo nuotolio strategijai. Čia yra sudėtingumas tas, kad jis mažiau kuria darbo vietų, o kitas dalykas, kad jei valstybė neturi paruošusi projektų, nėra lengva įlieti pinigus į instrumentus, kurių dar nėra“, – teigė jis.
Pasak M.Katino, esminis skirtumas tarp šių priemonių yra tas, kad pirmoji yra daug greitesnio veikimo, o antrosios kategorijos investicijos trunka daug ilgiau, bet turi didesnę kintamąją galią ekonomikoje.
„Pavyzdžiui, norint sukurti advanced manufacturing institute (pažangiosios gamybos institutą, – BNS), mums reikia maždaug 3,5 metų nuo nulio iki stovinčio pastato su laboratorija. Tai reiškia, kad jei mes norime šioje srityje atlikti strateginę intervenciją, ji rinką pasieks tuo metu, kai krizė jau bus pasibaigusi“, – teigė jis.
Yra galimybė mesti daugiau investicijų į žaliosios energetikos vystymą ir bandymą pritraukti technologinės grandies gamybą Lietuvoje.
„Ignitis grupės“ stebėtojų tarybos pirmininkas, „Saudi Aramco“ vyriausiasis korporatyvinių finansų ir korporatyvinės plėtros patarėjas Darius Daubaras teigia matantis galimybių pritraukti investicijų žaliosios energetikos srityje.
„Yra galimybė mesti daugiau investicijų į žaliosios energetikos vystymą ir bandymą pritraukti technologinės grandies gamybą Lietuvoje“, – tvirtino D.Daubaras.
Jo teigimu, didžiausios lėšos turėtų būti investuotos į projektus, turinčius vadinamąjį multiplikatoriaus efektą ir sukuriančius didesnę ilgalaikę vertę.
„Žiūrint į ateitį, tai tas prioritetizavimas turėtų būti labai aiškus, į kokius projektus reikėtų investuoti ir kodėl. Geri, produktyvūs projektai yra tie, kurie sukelia „multiplikatoriaus efektą“, tai yra vertės kūrimas“, – tvirtino D.Daubaras.
