Vilniuje įsikūrusio alaus baro „Local Pub“ vadovas Vidmantas Čičelis nusprendė, kad jo įstaigoje nuo šio pirmadienio galės lankytis tik turintys galimybių pasą. Anot jo, toks sprendimas buvo priimtas dar prieš Vyriausybei išaiškinus, kas bus, jei verslai to nepadarys.
„Mes nežinojome, kad bus taikomi apribojimai, ir apsisprendėme. O kodėl taip padarėme? Pirmas dalykas – socialinė atsakomybė, antras – didžioji dalis mūsų klientų yra tikrai labai sąmoningi ir turėtų būti pasiskiepiję“, – kalbėjo jis.
V.Čičelio teigimu, tai – mažas dalykas, kuriuo baras gali prisidėti, kad nepasiskiepiję žmonės turėtų daugiau paskatų tą padaryti.
„Sumanėme, kad tai neblogas variantas parodyti savo požiūrį į žmones. Kitas dalykas, tikimės, kad padarysime įtaką ir kitų barų pasirinkimui, panašu, kad tai veikia. Kuo daugiau barų, kavinių ar restoranų pasirenka šį būdą, tuo labiau kitus padrąsina šiam žingsniui. Aišku, visiems baisu, kad kas nors negalės ateiti, kas nors bus piktas“, – įsitikinęs jis.
V.Čičelis sakė, jog teko perskambinti klientams, rezervavusiems stalelius kelias savaites į priekį, tačiau pasipiktinimo neišgirdo. Tačiau pasirodė kita tendencija – asmenys lieja pasipiktinimą teikdami prastus feisbuko įvertinimus.
„Iš mūsų klientų nė vieno, bet turbūt prikurta robotų ar anonimiškai prisirašiusių, kurie eina per tas kavines, kurios šį kelią pasirinko nuo šiandien, ir vertina vienetais jų paslaugų kokybę. Masiškai. Bet to buvo galima tikėtis, nes šie žmonės yra pikti, jie savo žinių trūkumą turbūt išreiškia tokiu būdu“, – 15min sakė jis.
Apie tai, kad nuo šiandien pradeda dirbti su galimybių pasais, feisbuke paskelbė ir kiti barai – pavyzdžiui, „Godo“, kavinė „Briusly“. Taip pat restoranas „Saint Germain“, „Selfish Bistro“, „Jurgis ir drakonas“, „Meat Lovers Pub“, „Bix Baras“, „Piano Piano“, svetainė - baras „Veranda“, restoranas „Element“, baras „InVino“, SPA namai „Vytautas Mineral SPA“, Vytautas Ego SPA, „Tores Bravoras“, „Meat Steakhouse Nida“, baras „Peronas“. Bei kavinė „Širdelė“ Druskininkuose, baras „Garinis Angelas“, baras „Garinis Angelas Ladies“, restoranas „Lokys“, „Dock Burgers“, restoranas „Džiaugsmas“, „MOMO gril“, klubas „Artistai“, restoranas „Greita sraigė“, baras „Kultūra“ Kaune, „Alaus studija“, baras „2½ obuolio“ Kaune, sveikatingumo namai „Bangų gėlės“, restoranas „Buon Giorno Trattoria“, „Višta puode“, „Džem'pub“, kavinė „7 skoniai“.
Vieno Vilniaus baro vadovas, kuris prašė neminėti jo pavardės, teigė, kad ši tema yra skausminga visai svetingumo industrijai. Anot jo, situacija ypač sunki tiems, kurie turi mažą plotą.
„Galimybių pasas jiems suteikia vilties, kad galės aptarnauti kiek didesnį lankytojų skaičių. Todėl, manau, kad tokių vietų savininkai ir personalas atsakingai ir teigiamai žiūri į mokslo patvirtintus skiepus, taip pat jau nuo šiandien pradeda dirbti su galimybių pasais. Artėjant rudeniui, barai visada turi ir turės dar daugiau rūpesčių, todėl gaudo visas galimybes, kad sunkų laikotarpį pradėtų su stipresne sveikata ir pilnesne baro ar restorano kasa“, – tikino jis.
Sprendimai priimami už restoranus
„Amber Food“ vadovas, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis sakė, kad dalis įmonių jau pasirinko naudoti galimybių pasą, kiti dar nagrinėja dokumentus.
„Ten yra kvailas punktas, kad jeigu pasirenki dirbti su galimybių pasu, tai net ir lauke jis reikalingas. Liko keistas dalykas. Kam lauke tas galimybių pasas? Ir tikrinti yra sunku, ir rizika užsikrėsti lauke yra maža. Matau, kad dalis įmonių renkasi dirbti su galimybių pasu“, – 15min aiškino jis.
Tiesa, „Amber Food“ restoranai dar nenaudoja šios tvarkos. G.Balnio teigimu, kol kas situacija stebima ir sprendimą ketinama priimti vėliau. Tiesa, yra vietų, kur buvo nuspręsta naudoti galimybių pasą pačių pastatų valdytojų.
„Mūsų trys taškai yra Paupio turguje, o jie patys pasirinko dirbti tik su galimybių pasu. Matysime, kaip ten seksis. Mes kaip ir prieš buvome, bet už mus priima sprendimus tokio tipo įstaigos“, – kalbėjo jis.
Tiesa, „Paupio turgaus“ vadovė Rūta Chadasevičiūtė 15min patvirtinti šios informacijos negalėjo.
„Noriu pabrėžti, kad mes dar jokios oficialios informacijos dėl galimybių paso ir dėl tvarkos nesame paskelbę nei nuomininkams, nei apskritai viešai“, – aiškino ji.
NVSC: daugiausia įmonių Vilniuje
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė 15min sakė, kad, 14 val. duomenimis, įmonių, kurios nusprendė teikti paslaugas tik su galimybių pasu, yra 200. Didžioji jų dalis – 108 – yra Vilniaus savivaldybėje, 23 – Kauno miesto savivaldybėje, Klaipėdos mieste – 12, Druskininkų savivaldybėje – 8. O visur kitur iki 5.
„Deklaravo 168 viešojo maitinimo paslaugas teikiančios ir maisto tvarkymo veikla užsiimančios įmonės, 13 apgyvendinimo paslaugas teikiančių, 7 grožio, 2 švietimo, 3 renginių, švenčių, mugių, festivalių organizatoriai, ne maisto prekyba – 2 ir kiti po truputį pasibarstę“, – teigė ji.
Įmonės, kurios nusprendė savo veiklą vykdyti tik su galimybių pasu, sprendimo iki rugsėjo 13 dienos atšaukti nebegalės. I.Skridailienės teigimu, reikalavimai įsigalioja nuo to laiko, kai jį pateikia įmonė.
„Nuo rugsėjo 13 dienos bus taikomi visiems privalomi reikalavimai, o nuo šiandien galioja griežtesni reikalavimai. Tos įmonės, kurios nedirba su galimybių pasu, turi taikyti ir įgyvendinti Vyriausybės ir operacijų vadovo nustatytus sprendimus“, – sakė I.Skridailienė.
Pateikta deklaracija, kad bus priimami žmonės tik su galimybių pasu, suteiks galimybę teikiant paslaugas ir aptarnaujant asmenis nesilaikyti kitų operacijų vadovo sprendimuose nustatytų reikalavimų. Pavyzdžiui, tokių kaip kaukių dėvėjimas, atstumų laikymasis, ploto ribojimai, lankytojų srautų valdymas. Šie reikalavimai tampa rekomendacinio pobūdžio. O teikiant paslaugas visiems asmenims, nepriklausomai nuo to, ar jie turi galimybių pasą, ar ne, šių reikalavimų laikytis būtina.
Tiesa, pasirinkus taikyti galimybių pasą, jo reikės ir aptarnaujant žmones lauke. Taip pat, pasirinkus šį būdą, nebus galima aptarnauti ir vienų, ir kitų.
Galimybių pasą galima gauti pasiskiepijus nuo koronaviruso, persirgusiems arba turintiems neigiamą, ne senesnį kaip 48 valandų, PGR testą. Taip pat, pasak I.Skridailienės, tinka ir europinis žaliasis pasas, gydytojo išrašas-pažyma apie pilną vakcinaciją arba persirgimą. Taip pat gali būti ir protokolai.
„Tačiau žinant, kad įmonės nėra asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vis dėlto, patartina, kad būtų gydytojo išrašas-pažyma“, – kalbėjo ji.
Planuojama tikrinti, ar įmonės laikosi nustatytų reikalavimų. Tikrinimus atlieka NVSC, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė darbo inspekcija, Policijos departamentais, savivaldybių administracijos ir kitos institucijos. Planuojama vykdyti tiek tų, kurie nenaudos galimybių paso, tiek tų, kurie iki rugsėjo paso jį naudos, kontrolę.
Numatomos baudos – nuo 1,5 iki 6 tūkst. eurų.
„Jeigu yra lengvinančių aplinkybių, tuomet nuo vidurkio judama minimalios baudos link. Jei yra sunkinančių aplinkybių – tuomet judama griežtesnės baudos link“, – sakė I.Skridailienė.
Be galimybių paso – ribojimai
Vykdant veiklą be galimybių paso, viešojo maitinimo įstaigų viduje prie staliuko galės sėdėti ne daugiau kaip du asmenys arba vienos šeimos nariai, o lauke – ne daugiau kaip penki asmenys arba vienos šeimos nariai. Nevalgant reikės dėvėti kaukes.
Prekybos bei paslaugų vietose be galimybių paso kaukės lieka privalomos, taip pat lieka galioti reikalavimai dėl vėdinimo, dezinfekcijos, atstumų, su galimybių pasu veikla vykdoma laisvai.
Renginiai be galimybių paso uždarose erdvėse vyks tik su kaukėmis, žmonės turės būti suskirstyti į sektorius ne daugiau kaip po 500, reikės užtikrinti, kad srautai nesimaišytų. Žiūrovai turės stebėti renginį iš sėdimų vietų, salė galės būti užpildyta ne daugiau kaip 75 proc.
