Nuo rugsėjo 19 iki spalio 12 dienos, palyginti su baziniu laikotarpiu iki pandemijos pradžios (2020-ųjų sausio 3 – vasario 6 dienomis) gyventojų, užsukančių į prekybos centrus, sumažėjo 13,5–16,5 procento.
Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, toks ryškus galimybių paso poveikis neabejotinai reikš praradimus vartojimo rinkai.
„Jau rugsėjo mėnesį galime turėti kuklesnį nei tikėtasi mažmeninės prekybos apyvartos rezultatą. Galimybių pasas ir bus tas vienintelis veiksnys, kuris nuo rugsėjo reikšmingai blogins Lietuvos vartojimo apsukas, kadangi kiti vartojimo pamatai yra stiprūs – vartotojų lūkesčiai yra stabilūs, atlyginimai auga, nedarbo lygis traukiasi“, – BNS teigė A.Izgorodinas.
Pasak ekonomisto, statistika rodo, kad iki pat galimybių paso įvedimo į prekybos centrus nebuvo gyventojų antplūdžio, nors taip tikino kai kurie prekybininkai.
„Nuo pat liepos pabaigos gyventojų srautas į prekybos centrus buvo toks pats, kaip ir iki pandemijos, o rugsėjo 12 dieną net 2 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu – prieš pat galimybių paso įvedimą gyventojai nepuolė pirkti prekių avansu, o išlaikė normalų vartojimo ritmą“, – sakė A.Izgorodinas.
Ekonomisto teigimu, įsivedusi galimybių pasą Lietuva eina Prancūzijos ir Italijos keliu.
„Italija ir Prancūzija pradėjo taikyti Covid pasų sistemą rugpjūtį, kas iš karto atsispindėjo ir vartojimo statistikoje: mažmeninės prekybos augimo tempas Italijoje sulėtėjo nuo 7,9 proc. liepą iki 2,1 proc. rugpjūtį. Prancūzijoje prekybos apyvarta liepą augo 6 proc., o rugpjūtį nukrito 2,1 proc.“, – pabrėžė analitikas.
Vyriausybės sprendimu nuo rugsėjo 13 dienos daugelis paslaugų bei prekybos vietų apribotos galimybių paso neturintiems žmonėms.
Galimybių pasą gauti gali visiškai pasiskiepiję, persirgę koronavirusu ar reguliariai už savo lėšas besitestuojantys žmonės.
