Bankas pinigų klientei nedavė
„Atsisveikink su savo pinigais, – balandžio pabaigoje įspėjo vienas „Facebook“ vartotojas iš Lietuvos. – Australijoje kai kurie bankai pradėjo atmesti klientų prašymus išsiimti grynuosius pinigus. Pasirodo, jie tiesiog nebelaiko popierinių pinigų.“
Savo žodžiams patvirtinti jis pridėjo minutės trukmės vaizdo reportažą. Jame pasakojama apie Brisbeno gyventoją, kuri norėjo iš bankomato pasiimti pinigų. Apsižiūrėjusi, kad pamiršo kortelę, ji užėjo į banką ir paprašė išgryninti šiek tiek lėšų. Ten išgirdo, kad bankas jų tiesiog neturi.
„Galvojau, kad jie išprotėjo. Kad darbuotoja neišgirdo, ko aš noriu“, – televizijos laidos vedėjui pasakojo moteris, kuriai buvo sunku suprasti, kad banke nėra grynųjų.
Kitas vedėjas prisipažino truputį suglumęs dėl tokios situacijos: „Tai kas laikoma banke, jei ne pinigai? Ką rasi, atsidaręs seifą?“
Banko klientė prisiminė išgirdusi atsiprašymą, kad pagalbos nesulauks, nes grynųjų jie tiesiog nebeturi. Tai nebuvo laikina situacija, kai banknotai tą dieną tiesiog baigėsi, o kitą jų vėl atsiras.
Pokyčiai – ir dėl pandemijos
Informacijos paieška internete patvirtina, kad tokia situacija tikrai galėjo nutikti.
„YouTube“ galima rasti vaizdo įrašą, televizijos „Sky News Australia“ patalpintą dar pernai liepą, kuriame matyti ta pati moteris ir pasakojama ta pati istorija.
Kitame įraše, kurį televizija „9 News“ šioje platformoje patalpino pernai kovą, buvo pasakojama apie banko ANZ (kaip tik jo ženklas matyti „Facebook“ platinamame įraše) ketinimus atsisakyti grynųjų ir klientų nepasitenkinimą dėl tokio sprendimo.
Jį ANZ (Australijos ir Naujosios Zelandijos bankas) įgyvendino dar pernai. Banko skyrių darbuotojai pradėjo iš klientų, norinčių papildyti sąskaitas, nepriimti monetų ir nebeišduoti 5 dolerių banknotų.
Be to, kai kuriuose filialuose buvo nustatytas limitas, kiek banknotų per dieną klientas gali įnešti į savo sąskaitą.
Grynųjų nuo gegužės pabaigos atsisako ir Australijos bankas „Macquarie“. Jis apie tokius ketinimus paskelbė pernai rugsėjį bene pirmasis iš didžiųjų šalies bankų.
Taip pat skaitykite: Nebepatinka banko kortelės: klaidingai aiškina, kad mokėti grynaisiais nekainuoja
Nors „Macquarie“ susidūrė su dideliu pasipriešinimu, jo atstovai tvirtino, kad šį sprendimą padiktavo klientų elgesys: 97 proc. operacijų atliekamos skaitmeniniu būdu ir tik mažiau nei 2 proc. jų reguliariai lankosi banko skyriuose.
Australijos rezervų banko duomenimis, australai kasdieniams mokėjimams naudoja vis mažiau grynųjų pinigų ir vis dažniau už pirkinius moka elektroniniu būdu.
2007 m. grynaisiais buvo atlikta 70 proc. asmeninių operacijų. 2019 m. – jau tik 27 proc., o 2022 m. jų dar sumažėjo daugiau nei perpus – iki 13 proc. Šią tendenciją, ekspertų manymu, paspartino COVID-19 pandemija.
Be to, nuo 2008 m. retėja ir naudojimasis bankomatais – pinigų išėmimų skaičius ir suma sumažėjo atitinkamai apie 60 ir 40 proc. Tiesa, pastaruoju metu lėšų gryninimas šiek tiek suaktyvėjo.
Australijos bankų asociacijos duomenimis, beveik 99 proc. visų klientų bendravimo su bankais dabar vyksta skaitmeniniu būdu. 2017-2022 m. šalyje buvo uždaryta daugiau nei 1,6 tūkst. bankų skyrių.
Per pandemiją ir daugiau įmonių apskritai atsisakė grynųjų.
Baugina kontrole per skaitmeninius pinigus
Tiesa, šiais pokyčiais daugelis gyventojų nepatenkinti. Viena apklausa parodė, kad net 71 proc. australų jie kelia susirūpinimą. 42 proc. (net palyginti jauni žmonės, įskaitant ir vadinamosios Z kartos atstovus), teigia jausiantys gryniesiems paprastą nostalgiją.
Bet bankų atstovai ir ekspertai prognozuoja, kad ateitis bus be grynųjų. Švedija, dar 1661 m. pirmoji Europoje pradėjusi naudoti banknotus, pernai tapo pirma pasaulio valstybe, kuri jų atsisakė.
Jos pavyzdžiu ketina sekti Suomija ir Jungtinė Karalystė. Lenkija, priešingai, panašius planus padėjo į stalčių, motyvuodama pasirinkimo laisve.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai mokėjimas kortele „suvalgo“ beveik visus pinigus, o grynieji išlieka visi?
Mokėjimas ne grynaisiais pinigais turi ir privalumų, ir trūkumų. Jis reiškia patogumą, skaidrumą ir stabilumą. Bet kartu esama nerimo dėl saugumo, privatumo ir finansinės atskirties, pavyzdžiui, ne visi turi pakankamai įgūdžių ar priemonių.
Nepaisant to, kad žmonės vis dar aktyviai moka grynaisiais, jie jau seniai nebelaikomi atsiskaitymų karaliais.
Šios diskusijos susijusios ne vien su mokėjimo paprastumu ar saugumu. Pastaraisiais metais išpopuliarėjo sąmokslo teorija, esą visuomenės bus verčiamos pereiti prie mokėjimų skaitmeniniais pinigais – kortelėmis, programėlėmis pan. – ne patogumo ir skaidrumo tikslu, o siekiant jas kontroliuoti.
Mat taip lengviau žinoti, kiek kas turi pinigų, ką su jais daro, ką kada įsigyja. Čia svarbus ir psichologinis aspektas – esą pinigams esant vien sąskaitose ar įvairiose skaitmeninėse piniginėse, o ne kišenėje kai kuriems neramu, ar jų nepraras, pavyzdžiui, ar neatims bankas arba valstybė. Galų gale sunkiau suprasti, kiek jų žmogus turi.
Tad, skleidžiant panašias sąmokslo teorijas, nesunku manipuliuoti tais, kurie yra mažiau finansiškai raštingi, nedraugauja su įvairiomis technologijomis ar tikrai disponuoja mažesnėmis lėšomis.
15min verdiktas: tiesa. Kai kurie Australijos bankai ar jų skyriai išties atsisako grynųjų – banknotai neišduodami klientams, popierinių ar metalinių pinigų neįmanoma įnešti į savo sąskaitą. Be kita ko, šie pokyčiai motyvuojami žmonių elgsena – vis daugiau atsiskaitymų vyksta ne realiais pinigais.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.