Vitebske praėjusios savaitės pradžioje vyko Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forumas, kurio užkulisiuose skambėjo toks sakinys: 2017 m. Baltarusija buvo pagrindinė kelionių paslaugų eksporto rinka Lietuvai.
Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvos kelionių organizatoriai baltarusiams aktyviai pardavinėjo kelionių paketus. „Versli Lietuva“, kurios duomenimis Baltarusija buvo pagrindinė kelionių paslaugų eksporto rinka, skaičiuoja baltarusių Lietuvoje išleistus pinigus. Daug čia atvykstančių kaimyninės šalies baltarusių yra vienadieniai turistai, o tai reiškia, kad daugiausia atvažiuoja čia apsipirkti.
„Tai yra Lietuvos įmonių suteiktos paslaugos ne Lietuvos klientams. Visos paslaugos, kurios suteiktos užsieniečiams Lietuvoje, pakliūna į kelionių eksporto paslaugas“, – 15min aiškino „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas.
Lietuvos banko ir Statistikos departamento skaičiavimai atliekami ne tik stebint atsiskaitymus, bet ir srautus pasienio postuose, taip pat ne Europos Sąjungos piliečiai pildo deklaracijas, siekdami susigrąžinti mokesčius už įsigytas prekes.
Pernai Lietuva į Baltarusiją eksportavo paslaugų už 544,4 mln. eurų. Iš jų kelionės sudarė 53 proc. (290 mln. eurų). Kelionių dalis visoje paslaugų eksporto paletėje keitėsi, tačiau suma augo.
Pavyzdžiui, 2013 metais lietuvių kelionių eksporto baltarusiams suma sudarė 260 mln. eurų, 2016 metais – jau 276 mln. eurų, 2017 metais – 290 mln. eurų. Taigi per metus Lietuvoje baltarusių išleidžiama suma padidėjo apie 14 mln. eurų.
Tiesa, analitikai skaičiuoja, kad didėja ne kelionių skaičius, bet keliautojų išlaidos. Jos iš dalies auga ir dėl infliacijos.
Tendencija, V.Ivanovo teigimu, nėra nauja.
„Jeigu pažiūrėsime pastaruosius trejus metus, tai baltarusiai daugiausia pinigų išleido Lietuvoje iš visų turistų. Baltarusiams tekdavo beveik ketvirtadalis visų paslaugų eksporto. 2015 metais buvo 23 proc., 2016 metais – 26 proc., 2017 metais jų išlaidos siekė apie 25 proc. viso kelionių paslaugų eksporto“, – kalbėjo V.Ivanovas.
Tiesa, panaši suma, jo teigimu, atkeliauja iš Rusijos – per 20 proc. kelionių paslaugų eksporto sudaro rusų išlaidos Lietuvoje.
„Trečioje vietoje yra lenkai. Bet jų išlaidos yra maždaug perpus mažesnės nei baltarusių. 60 proc. mūsų viso kelionių paslaugų eksporto tenka kaimyninėms šalims – Baltarusijai, Rusijai ir Lenkijai“, – kalbėjo analitikas.
Į šią statistiką įtraukiami visi ne tik turistiniais maršrutais pasigrožėti į Lietuvą atvykę turistai, bet ir tie, kurie, tarkime, atvyksta tiesiai į „Akropolį“ apsipirkti ir tada dumia atgal namo.
„Jų išlaidos čia yra įskaičiuojamos kaip užsieniečių apsipirkimai Lietuvoje ir taip pat įtraukiami į tuos skaičius. Kalbant apie baltarusius, tai jie jau daug metų čia važinėja. Kai tik atsirado „Akropolis“, tai ir važinėja autobusais jau eilę metų. Čia yra išimtis – Lenkijos, Rusijos turistai atvažiuoja ilgesniam laikui į Lietuvą, ne tik apsipirkimams“, – aiškino V.Ivanovas.
Tačiau baltarusiai atvažiuoja ne tik apsipirkti. Turizmo departamento duomenimis, ir apgyvendinimo paslaugų statistika rodo, kad baltarusiai vis dažniau renkasi Lietuvą. Bendras užsienio turistų skaičiaus augimas siekė 4,3 proc. Daugiausia užsienio turistų sulaukta iš Baltarusijos (174,9 tūkst.), nors 2016 m. Baltarusija užėmė antrąją vietą.
