Neretai verslininkai neišmano, kaip saugiai pasinaudoti tokiomis valdžios siūlomomis galimybėmis arba, dar blogiau, nėra apie jas nė girdėję. Štai ir šį, gegužės mėnesį tikrai nemažai įmonių dar galėtų pasinaudoti viena reikšmingiausių mokestinių lengvatų, kuri šiais vis dar ne itin lengvais verslui laikais daug kam palengvintų gyvenimą.
Kalbame apie mokestinių nuostolių perkėlimą iš ankstesnių laikotarpių, šitaip sumažinant šiais metais mokėtiną pelno mokestį. Taigi, išties nėra to blogo, kuris neišeitų į gerą?
Tokia labai naudinga mokestine lengvata gali pasinaudoti kiekviena įmonė, jeigu tik ji tenkina visas valdžios nustatytas pasinaudojimo ja sąlygas, kurias nustato LR pelno mokesčio įstatymo 30 straipsnis ir šio straipsnio VMI komentaras. Mat, perkeliant mokestinius nuostolius, kaip ir prisitaikant visas kitas lengvatas, galima suklysti ir nepakankamai įvertinti daugelio apribojimų, kuriuos nustato valdžia ir kuriuos, be abejo, reikia gerai išmanyti.
Perkeliant mokestinius nuostolius, kaip ir prisitaikant visas kitas lengvatas, galima suklysti ir nepakankamai įvertinti daugelio apribojimų, kuriuos nustato valdžia ir kuriuos, be abejo, reikia gerai išmanyti.
Įprastinės veiklos nuostolius galima dengti neribotą laiką tiek įprastinės veiklos, tiek ir vertybinių popierių bei išvestinių finansinių priemonių (toliau – VP/IFP) pelnais.
Tuo tarpu nuostoliai dėl VP/IFP perleidimo (juos nesudėtinga imituoti!) gali būti dengiami tik VP/IFP perleidimo pelnais, o ir perkelti juos galima ne ilgiau kaip penkerius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius.
Be to, perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 procentų mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno (šis ribojimas netaikomas tik vienetams, kurių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą). Šie nuostoliai negali būti didinami ir paramai skirtomis lėšomis, – valdžia neleidžia demonstruoti savo geraširdiškumo visos visuomenės sąskaita.
Labai svarbu įvertinti mokestinių nuostolių perkėlimo eiliškumą, jeigu vienetas patiria nuostolių, kuriais norėtų mažinti vėlesnių metų apmokestinamuosius rezultatus, ne vienerius mokestinius metus.
Tuomet kiekvienų mokestinių metų nuostoliai perkeliami į kitus mokestinius metus tik iš eilės ta tvarka, kokia jie susidarė. O ir apmokestinamasis pelnas ankstesniųjų metų nuostolių sąskaita gali būti mažinamas kiekvienais metais iš eilės to pelno apskaičiavimo tvarka, t.y. pirmiausia mažinant anksčiausiai uždirbtų mokestinių metų pelnus.
Iš čia iškyla būtinybė kiekvienų metų nuostolius apskaityti atskirai vieni nuo kitų. Beje, šis reikalavimas keliamas ir pelno mokesčio paskirstymui, apie kurį sprendžia jau ne įmonės vadovas, bet savininkai. Vadovai būtinai turėtų patikrinti, ar jų buhalteriai laikosi šio reikalavimo, nes jis privalus, bet aiškiai neįvardytas jokiame teisės akte.
Svarbu žinoti, kad nuostolių perkėlimas nutraukiamas, jeigu vienetas nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė. O jeigu veikla atnaujinama, vėl galima perkėlinėti anksčiau iš tos veiklos susidariusius nuostolius.
Su nutraukta veikla susiję mokestiniai nuostoliai turi būti apskaičiuojami ir dokumentuojami pagal įmonėje vedamą menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaitos metodiką, kuri nėra paprasta ir kuri Lietuvoje vis dar nepopuliari, nes sovietmečiu jos nė nereikėjo,o dabar valdžia jos nereglamentuoja (šito ji niekada ir nedarys). Tačiau kiekvienos įmonės vadovas turi būti labai suinteresuotas šios buhalterinės apskaitos taikymu savo įmonėje, nes tik ji gali suteikti neįkainojamą informaciją vadybai.
Jeigu nuostolius patiriant įmonė ilgą laiką neuždirba pelno, galima pasinaudoti dar viena galimybe – perduoti kitam vienetų grupės vienetui savo nuostolius.
Jeigu nuostolius patiriant įmonė ilgą laiką neuždirba pelno, galima pasinaudoti dar viena galimybe – perduoti kitam vienetų grupės vienetui savo nuostolius. Tik tai irgi reikia daryti atsargiai, nes tokiu atveju įmonė nebegalės ateityje susimažinti savo apmokestinamųjų pelnų. Todėl ir šiuo atveju viską lems vadovo, o ypač mokesčius apskaičiuojančių specialistų kvalifikacija bei dėmesingumas.
Savaime suprantama, kad mokesčių perkėlimo lengvatą labai kruopščiai tikrina Valstybinė mokesčių inspekcija, nes dėl jos ne tik sutaupo daug lėšų mokesčių mokėtojai, bet atitinkamų sumų nesurenka ir valstybės biudžetas. O čia mes aptarėme toli gražu ne visus pavojus, glūdinčius įgyvendinant šią labai patrauklią pelno mokesčio mažinimo galimybę.
Atsakomybė už viską tenka įmonės vadovui, – juk šiuo atveju nereikalingas nė savininkų sprendimas ar pritarimas. O buhalterinė apskaita turi būti vedama, juolab mokesčiai apskaičiuojami vadovaujantis tik teisės aktais.
Tinkamai parengtu lokaliu reglamentu – įmonės buhalterinės apskaitos įsakymu turi pasirūpinti pats įmonės vadovas. Juk šiuo teisės aktu jis ne tik nustato apskaitos vedimo tvarką, bet ir deleguoja atsakomybę buhalterinės apskaitos bei mokesčių apskaičiavimo specialistams.
Teksto autorius Gediminas Kalčinskas yra „Pačiolio“ bendrovės prezidentas, auditorius