Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Gediminas Šimkus įvardijo, kiek šiemet brangs būsto paskola ir ko gyventojams teks atsisakyti

Kiek didės palūkanų normos iki metų pabaigos? Kiek brangtų paskola ir ko reikėtų atsisakyti? Į šiuos klausimus pirmadienį atsakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, teigiamai įvertinęs Europos centrinis bankas (ECB) sprendimą nuo liepos padidinti pagrindines palūkanų normas 0,25 proc. punkto.
Gediminas Šimkus
Gediminas Šimkus / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Sprendimą įvertino teigiamai

G.Šimkaus aiškinimu, pinigų politikos vykdyme lūkesčių formavimas yra bazė, todėl išreikštas ketinimas padidinti palūkanų normas po kurio laiko liepą ir rugsėjį formuoja rinkos dalyvių lūkesčių dinamiką, perspektyvą.

„Kaip matėme iš rinkų, galima sakyti, kad jų lūkesčiai buvo netgi mažesni. Iš kitos pusės, ir infliacijos lygis yra didelis ne tik Lietuvoje, bet ir euro zonoje. Tas yra puikiai suprantama. Svarbu, kad infliacija tampa vis labiau įsigalinti, vis platesnė“, – grįžęs iš ECB pinigų politikos posėdžio žurnalistams sakė G.Šimkus.

Pasak jo, šis sprendimas buvo priimtas su siurprizo elementu. „Kad ir nedideliu, labai subalansuotu, kuris šioje didelės infliacijos aplinkoje leidžia ECB paimti vadžias į savo rankas“, – kalbėjo G.Šimkus.

Kiek brangtų paskola ir ko reikėtų atsisakyti?

Šiuo metu daugumai būsto paskolas turinčių gyventojų aktualus pusės metų „Euribor“ yra teigiamas. Skaičiuojama, kad vidutinė negrąžintos paskolos suma yra maždaug 50 tūkst. Eur. Prognozuojama, kad palūkanų normos padidės apie 1 proc. punktą iki metų pabaigos. Lietuvos banko valdybos pirmininkas paskaičiavo, kad vidutinė būsto paskola tokiu atveju brangtų 24 Eur per mėnesį.

„Jei vidutinė paskolos įmoka yra 230 Eur, tai dėl 1 proc. punkto didesnio „Euribor“ įmoka išaugtų 24 eurais, iki 254 Eur“, – skaičiuoja jis. Jei „Euribor“ išaugtų 2 proc. punktais, įmoka padidėtų 50 Eur, iki 280 Eur.

Turint minty infliaciją, jo teigimu, eilinis gyventojas gali tai skaudžiai pajusti. Tuomet toks gyventojas, jo svarstymais, turėtų atsisakyti brangesnių maisto produktų, laisvalaikio veiklų.

„Mūsų gyventojų vartojimo krepšelyje pagrindinė dalis yra maistas, komunaliniai, degalai ir pan. Pirmiausia jautresni asmenys atsisakytų kultūros, pramogų. Galbūt rinktųsi pigesnes atostogas ir pan.“, – svarstė G.Šimkus.

Apskritai, jo teigimu, vertėtų roges žiemai ruošti vasarą ir pinigais nesišvaistyti.

Europos centrinis bankas priėmė sprendimą padidinti pagrindines palūkanų normas 0,25 proc. punkto, dar vieno palūkanų pakėlimo tikimasi ir rugsėjį – iki 0,50 proc.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?