Susitikime su žurnalistais G.Šimkus pabrėžė, kad nors bendrai euro zonos infliacija fiksuoja rekordus – sausį ji siekė 5,1 proc. – kai kuriose šalyse „flagmanėse“, kaip Vokietija ar Ispanija, ji pradėjo mažėti.
„Latvijoje ir Estijoje yra tas pats. Aišku, mes turime savo specifikos, bet pikas jau kažkur netoli. Mūsų specifika – darbo užmokesčio augimas tikrai yra aukštas ir nenuostabu, kad tai kaskaduojasi tiek į infliaciją, didžiulę vidaus paklausą, tiek atitinkamai į lengvesnes galimybes permesti savikainos brangimą į galutinę prekių ir paslaugų kainą“, – kalbėjo Lietuvos banko pirmininkas.
Tuo tarpu euro zonoje atlyginimų augimas jau kuris laikas yra gana vangus – taip mažėja perkamoji galia ir, savo ruožtu, ekonomikos augimas.
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje infliacija sausį siekė 12,2 proc.
Siūlomas 0 proc. PVM šildymui ir NPD didinimas – pozityvios priemonės
Neseniai valdančiųjų pasiūlytos kovos su kylančiomis energijos kainomis priemonės, kaip laikinas 0 proc. PVM tarifo pritaikymas centralizuotai tiekiamam šildymui, neturėtų didelės įtakos biudžetui, teigia G.Šimkus, tačiau galėtų padėti labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Anot jo, išaugusi šilumos kaina mažina gyventojų galimybes vartoti kitas prekes.
Tokiam pasiūlymui dar turėtų pritarti Seimas.
„Aš suprantu, kad ji bus [priimta], po diskusijos vakar prezidentūroje aš išėjau [su įspūdžiu], kad vis tik yra bendras palaikymas tokiai priemonei tarp politinių partijų“, – kalbėjo G.Šimkus.
Jis pabrėžė, kad dėl šios priemonės poveikis vartotojams turėtų pasijusti, kadangi tai yra PVM sumažinimas administruojamoms kainoms. Kitose srityse būtų sunku nustatyti, kiek toks sumažinimas galėtų realiai paveikti kainas.
Lietuvos banko pirmininkas pabrėžė, kad PVM mažinimas kitoms atskiroms prekių grupėms, pavyzdžiui, maistui, nebūtų tinkama išeitis.
„Jeigu žiūrėtume politikos priemonių prasme, PVM mažinimas greičiausiai nebūtų panacėja Lietuvos atveju. O jeigu tai yra laikina priemonė, turint visą šitą aplinką, išeinant iš PVM mažinimo, būtų taip pat didelė tikimybė, kad [kaina] būtų didinama dar daugiau“, – kalbėjo G.Šimkus.
Ketvirtadienį išsakytą G. Nausėdos siūlymą didinti neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) nuo 460 iki 510 eurų Lietuvos banko valdybos pirmininkas taip pat įvertino teigiamai.
Anot jo, tai priemonė, kuri labiausiai atitinka mažiau uždirbančiųjų poreikius. „Norėčiau grįžti prie Lietuvos banko siūlymų, kuriuos pateikėme vasarą. Mes ir tada sakėme, kad NPD konstanta turėtų būti didinama ir kažkada galbūt pasiekti minimalų mėnesinį atlyginimą.(...). Galbūt tai žingsnis ta kryptimi, tuo keliu. Tai yra būtent priemonė, kuri atliepia mažiausiai uždirbančių asmenų poreikį“, – naujienų agentūrai BNS po susitikimo teigė G. Šimkus.
Prognozuoti ekonomikos kryptį sudėtinga dėl naujų ir senų rizikų
Kalbėdamas apie euro zonos ekonomikos perspektyvas, G.Šimkus atkreipė dėmesį, kad iki šiol rinkoje vyrauja didelis neapibrėžtumas, todėl daryti ilgesnio laikotarpio prognozes gali būti sudėtinga.
„Dar lapkričio mėnesį gamtinių dujų finansų rinkų ateities sandoriai rodė, kad metų pradžioje dujų kainos turėtų leistis žemyn, o dabar, lyginant su atitinkama informacija ir žiūrint, kokia turėtų būti rinkos dujų kaina balandžio mėnesį, atrodo, kad šildymo sezono pabaigoje ji bus 1,7 karto didesnė“, – vieną iš tokių veiksnių įvardijo jis.
„Iš vienos pusės, visi kaip ir tikėjosi kainų augimo, aš kalbu apie euro zoną, iš kitos pusės, ir yra tas klausimas, kur yra ta riba, pabaiga. 5,1 proc. [euro zonos infliacija] ir stebina, ir nestebina tuo pačiu“, – komentuodamas naujausius duomenis kalbėjo jis.
Pirmininkas pabrėžė, kad tarp anksčiau įvardintų rizikų ekonomikai, kurios materializavosi, atsiranda ir naujų – tarp jų ir kuris laikas besitęsianti įtampa Ukrainos pasienyje. Tai irgi netiesiogiai galėtų paveikti kainas ir įnešti papildomų aspektų į diskusiją apie tolimesnę pinigų politiką, taip pat paveikti energetikos kainas.
„Energijos kainos yra pagrindinė infliacijos priežastis tiek Lietuvoje, tiek euro zonoje“, – sakė G.Šimkus.
