Rizikos kapitalo fondų valdytojai dažniausiai investuoja į smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektus, turinčias didelį plėtros potencialą. Į įmonę investuojama įsigyjant dalį jos akcijų. Į įvairius startuolius ar kitas netikėtų idėjų turinčias įmones investuojantys rizikos kapitalo fondai ant kortos pastato daugiau nei tie, kurie investuoja į tradicinius verslus.
„Būtina visiems kartu skatinti ir remti rizikos kapitalo rinkos plėtrą Lietuvoje, nes rizikos kapitalas yra vienas iš svarbiausių atviros, tvarios, patikimos ir efektyvios finansinės sistemos elementų“, – teigė Aušra Milkauskienė, Ūkio ministerijos ES paramos koordinavimo departamento Finansinių priemonių skyriaus vedėja.
Tuo metu Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos direktorė Inga Miliauskienė nurodė, kad fondų valdytojai ieško ne šiaip idėjų, bet inovatyvių, naujų minčių ir pasiūlymų.
„Įmonė turėtų turėti inovatyvumo gyslelę. Tai yra rizikos kapitalo fondų valdytojų svajonė, nes tik toks verslas, dar neatrastas, gali turėti aukštesnę grąžą ateityje“, – I.Miliauskienė pabrėžė, kad ne į bet kurią įmonę rizikos kapitalo fondai investuoja.
Rizikos kapitalo rinką Lietuvoje suaktyvino JEREMIE kontroliuojantysis fondas, per kurį buvo įkurti penki rizikos kapitalo fondai, finansuojami Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis – „Verslo angelų fondas I“, „Lithuania SME Fund“, „LitCapital I“, „Practica Seed Capital“, „Practica Venture Capital“.
Lietuvoje taip pat veikia du privatūs rizikos kapitalo fondai – „Nextury Ventures“ bei „Ltk Capital“, taip pat startuolių augimą skatina du verslo akseleratoriai – Startup.lt, valdomas „Practica Capital“, bei „StartupHighway“ – pirmasis Baltijos šalių verslo akseleratorius.
Padėjo išplaukti į tarptautinius vandenis
Lietuva buvo pirmoji ES šalis, pasinaudojusi JEREMIE iniciatyvos teikiamomis galimybėmis.
Lietuva buvo pirmoji ES šalis, pasinaudojusi JEREMIE iniciatyvos teikiamomis galimybėmis.
JEREMIE iniciatyva turėjo didelį poveikį rizikos kapitalo rinkos formavimuisi. Europos rizikos kapitalo asociacijos duomenimis, Lietuvoje investicijų skaičius per metus nuo 2010 m. iki 2014 m. nuolat augo ir 2014 m. pabaigoje Vidurio ir Rytų Europos regione Lietuva buvo tarp trijų lyderiaujančių regiono valstybių pagal investicijų į įmones skaičių per metus.
Nuo 2010 m. iš viso Lietuvos SVV subjektams pagal JEREMIE iniciatyvą rizikos kapitalo priemonėms skirta 80 mln. eurų. Iki 2015 m. III ketvirčio pabaigos, pagal minėta iniciatyvą įsteigti rizikos kapitalo fondai investavo į 84 Lietuvos SVV subjektus, o valstybės ir privačių investuotojų į šias įmones investuota suma siekė 50,68 mln. eurų.
ES investicijos buvo svarbus postūmis įmonėms, kurioms po to pavyko pritraukti 25 mln. eurų privataus kapitalo. Negana to, net 4 įmonės, kuriomis patikėjo rizikos kapitalo fondų valdytojai, pritraukė stambius tarptautinius investuotojus.
Net penki nauji rizikos kapitalo fondai
A.Milkauskienė akcentavo, kad, nepaisant sėkmingos fondų veiklos, rizikos kapitalo rinka vis dar yra vystymosi stadijos.
Šiuo metu Ūkio ministerija vis dar įgyvendina rizikos kapitalo priemones, finansuojamas 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų ar nacionalinėmis lėšomis. Taip pat nuspręsta pratęsti rizikos kapitalo fondo „LitCapital I“ investavimo periodą, suteikiant galimybę jo valdytojams ir po 2015 m. pabaigos ieškoti naujų inovatyvių idėjų investavimui.
Tuo pat metu Ūkio ministerija aktyviai planuoja 2014–2020 m. finansines priemones. Šiemet buvo baigtas išankstinis finansinių priemonių rinkos vertinimas, pagal kurį iš viso finansinėms priemonėms naujojoje perspektyvoje planuojama skirti apie 184 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų, iš jų net 70 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų planuojama skirti rizikos kapitalo priemonių įgyvendinimui – net penkių naujų rizikos kapitalo fondų steigimui.
Šiuo metu vyksta aktyvios derybos su potencialiais fondų fondo valdytojais, kurioms pasibaigus bus pasirašoma fondų fondo steigimo sutartis ir bus pradedama ruoštis kvietimų finansinių priemonių valdytojų atrankoms paskelbimui.
Be to, kadangi 2007–2013 m. laikotarpio finansinėms priemonėms panaudotos lėšos grįžta (SVV subjektams grąžinus paskolas, investuotas lėšas), ketinama grąžą maksimaliai panaudoti ir šias lėšas skirti tolimesniam SVV subjektų finansavimo gerinimui: įgyvendinti paskolų, individualių garantijų ir rizikos kapitalo priemonėms, joms skiriant daugiau nei 80 mln. eurų grįžusių lėšų.
Griežtesnės sąlygos
Netrukus Ūkio ministerija skelbs kvietimą rizikos kapitalo priemonės „Ankstyvos stadijos ir plėtros fondas“ valdytojui atrinkti. Šios priemonės įgyvendinimui planuojama skirti apie 15 mln. eurų grįžusių lėšų.
Ateityje įgyvendinant naujas rizikos kapitalo priemones, smarkiai augs privačių investuotojų vaidmuo.
Nuo 2008 m. Ūkio ministerija finansinėms priemonėms, skirtoms pagerinti SVV subjektų finansavimą, yra skyrusi daugiau nei 600 mln. eurų, iš kurių rizikos kapitalo priemonių įgyvendinimui ir rinkos plėtrai – 180 mln. eurų.
Ateityje įgyvendinant naujas rizikos kapitalo priemones, smarkiai augs privačių investuotojų vaidmuo, kadangi Europos Komisija sugriežtino rizikos kapitalo priemonių įgyvendinimo sąlygas. Pavyzdžiui, naujoje finansinėje perspektyvoje svarbu, kad privačių investicijų dalis sudarytų nuo 10 proc. iki 60 proc. rizikos kapitalo fondo dydžio.
„Todėl labai svarbu, kad kuo daugiau privačių investuotojų būtų pasirengę kartu su valstybe ir atrinktais profesionaliais rizikos kapitalo fondų valdytojais investuoti į Lietuvos rinkoje veikiančias inovatyvias, aukštą augimo potencialą turinčias įmones ir idėjas. Tikimės, kad instituciniai investuotojai, tokie kaip pensijų fondai, atkreips dėmesį ir vis ryžtingiau investuos kartu su valstybe į ateityje steigiamus rizikos kapitalo fondus“, – sakė A.Milkauskienė.
„Džiugu matyti, kad pensijų fondai tampa drąsesni investuoti ir į rizikos kapitalo rinką. Jeigu rizikos kapitalo fondai sugebės sugeneruoti gerus pavyzdžius, kurie leis labiau pasitikėti jais, ilgainiui valstybės lėšų nereikės“, – sakė I.Miliauskienė.
Kadangi Lietuvos rizikos kapitalo rinka vis dar ankstyvos vystymosi stadijos, valstybė ir toliau atliks svarbų vaidmenį šios rinkos vystyme, tačiau strategija turėtų būti tokia, kad ilgainiui valstybės įsikišimo į rinką nebereiktų, nes ji išsilaikytų pati tik iš privačių investuotojų lėšų.
Baltijos šalių kartu kuriama gerovė
2012 m. pabaigoje Europos Investicijų Fondas (EIF) ir trijų Baltijos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl Baltijos inovacijų fondo (BIF) įkūrimo.
Ši iniciatyva yra pirmoji, sukūrusi fondų fondą, kuris didina rizikos kapitalo prieinamumą trijose Baltijos valstybėse įsteigtoms ir veikiančioms, didelį augimo potencialą turinčioms, įmonėms. BIF įsteigimas, kuriam Lietuvos valstybė skyrė 26 mln. eurų, turės teigiamos įtakos ne tik tolimesniam Lietuvos rizikos kapitalo ekosistemos vystymuisi, bet neabejotinai prisidės prie Europos užimtumo didinimo, ekonominio konkurencingumo augimo bei Baltijos regiono piliečių gerovės kūrimo.
„Smagu pasidžiaugti, kad šiandien iš BIF fondo lėšų jau yra atliktos dvi investicijos, dar viena greitu laiku bus pabaigta. Viena iš investicijų nukreipta į Lietuvoje veikiančią atliekų tvarkymo bendrovę „Ecoservice“, antroji – visose Baltijos šalyse ir Lenkijoje nekilnojamojo turto valdymo paslaugas teikianti bendrovė „BPT Real Estate AS“, – kalbėjo A.Milkauskienė.
Kadangi Lietuvos rizikos kapitalo rinka vis dar ankstyvos vystymosi stadijos, valstybė ir toliau atliks svarbų vaidmenį šios rinkos vystyme, tačiau strategija turėtų būti tokia, kad ilgainiui valstybės įsikišimo į rinką nebereiktų, nes ji išsilaikytų pati tik iš privačių investuotojų lėšų.
